VEŽĖJAI. Klaipėdos vežėjus nuo kitų Lietuvos vežėjų skiria tik sąsajos su uostu, o juos užgriuvusios problemos tokios pačios kaip ir visoje šalyje. Didžiausias jų baubas - net ne pandemija, o Mobilumo paketas.

„Sunkiausia šiais laikais būti vežėju“

Klaipėdos, kaip ir visos Lietuvos, vežėjai šiuo metu yra atsidūrę tarp trijų ugnių - Mobilumo paketo, pandemijos iššūkių, o pastaruoju metu ir siūlymo nemokėti vairuotojams grynųjų pinigų. Tačiau tai toli gražu ne visos juos užgriuvusios bėdos. Vien tik pernai mūsų šalyje bankrutavo daugiau kaip 100 mažesnių transporto įmonių. Kai kurie vežėjai ieško atsarginių variantų ir jau steigia įmones Vokietijoje, Lenkijoje. Kiti dar tikisi, kad situacija po kurio laiko pagerės.

„Matydami, kad Europos Sąjungai (ES) mes nereikalingi, ką sako ir Mobilumo paketas, norime grįžti į Rytus“, - teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas. O klausiamas, kuri iš tų trijų ugnių jiems karščiausia, nusijuokė ir atsakė: „Sunkiausia šiais laikais būti vežėju.“

Stambios ir visoje Lietuvoje žinomos A. Griciaus autotransporto įmonės, šiuo metu turinčios 1 200 transporto priemonių, savininkas, vadovavimą įmonei maždaug prieš 5 metus perleidęs savo dukrai Irenai Griciūtei, Antanas Gricius pritaria tokiai nuomonei.

„Sakoma, jeigu ryte atsikėlus nieko neskauda, reikia eiti pas gydytoją, nes gal kažkas negerai. Taip ir mūsų versle: jeigu nebūtų problemų, galvotum, kad iškritai iš konteksto ir nebematai, kas dedasi aplinkui“, - juokauja Klaipėdos transporto įmonės UAB „Colourstone“ vadovas Rimvydas Stropus.

 

„Europa tikrai mūsų bijo“

"Pernai kelių transporto sektorius sumokėjo apie 700 mln. eurų mokesčių valstybei. Klaipėdos uostas net sudėjus kartu su geležinkeliais toli gražu tiek nesumoka. Jūs, klaipėdiečiai, didžiuojatės savo flagmanu uostu, bet jis nėra didžiausias mokesčių mokėtojas.

 

Taip, jūs turite jūrą, greičiau nuvykstate į Vokietiją, bet pačios mašinos neplaukia, o už keltą reikia mokėti", - sako R. Austinskas.

Žinia, vežėjų verslas yra privatus.

 VILKIKAI. Krovinius gabenančių vilkų eilė į keltą Klaipėdos uoste. A. Griciaus autotransporto įmonė turi 1 200, o „Vlantana“ - 1 500 transporto priemonių.

 

Jie daug tikisi iš naujos Vyriausybės ir naujo susisiekimo ministro. R. Austinsko manymu, be valstybės pagalbos jiems konkuruoti Europos, Rytų rinkose bus neįmanoma. Jeigu paramos nebus, tada šis verslas išsikels iš Lietuvos ir ji negaus tų 6-7 proc. bendrojo vidaus produkto, kas sudaro apie 6-7 milijardus.

„Vežėjams Lietuvos Konstitucija negarantuoja nei pajamų, nei atlyginimų, jie turi patys užsidirbti. Mes konkuruojame Europoje. Ta pačia kaina perkame vilkikus, atsargines detales, europinį kurą, mokame europinius mokesčius už kelius, bet gauname mažiau, nes mūsų frachtai pigesni. Ką turime daryti norėdami išsilaikyti? Ieškoti pigesnio vairuotojo, - sako “Linavos„ prezidentas. - Mūsų verslo šiandien parduoti neįmanoma, galima tik padovanoti. Į jį įdėta labai daug laiko, meilės, gebėjimų, sukurta labai daug. Lietuvos transporto įmonės ir vadovai yra unikalūs žmonės. Didžiosios Lietuvos transporto ūkio įmonės - tikri harvardai. Europa tikrai bijo mūsų didžiųjų įmonių. Mes norime mokėti mokesčius savo valstybei ir norime atsakingo tų žmonių, kurie Lietuvoje priima sprendimus, požiūrio.“

R. Austinsko teigimu, pernai per pirmąją karantino bangą subsidijų gavo tik vežėjų mikroįmonės. Bet Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, kuri, sulaukus Europos Komisijos (EK) pritarimo, gavo įmokų atostogas. Bankai priėmė įmokų maratoriumą lizinguojamiems automobiliams ir tas įmokas Lietuvos vežėjams kompensavo ES per „Invegą“. Todėl jie sutaupė apie 5 mln. eurų.

 

Bankrutavo per 100 įmonių

R. Austinsko teigimu, 2020-aisiais Lietuva nepasiekė savo įmonių bankroto statistinio vidurkio. Pasak jo, ir šiandien tas skaičius dar nepasiektas, bet mano, kad toks metas ateis. Pernai bankrutavo daugiau kaip 100 transporto įmonių.

Pastarosiomis dienomis vežėjams suduotas dar vienas smūgis - sutriko muitinės elektroninio deklaravimo sistema. Vienu metu prie sienos Baltarusijos pusėje stovėjo apie 2 tūkst. automobilių ir negalėjo įvažiuoti į Lietuvą. Kaip jiems reikės pasiaiškinti krovinių siuntėjams ir gavėjams? Kas kompensuos dėl to patirtus vežėjų nuostolius?

KURAS. UAB „Vlantana“ vilkikas, kaip kurą naudojantis SGD.

 

„Linavos“ prezidento manymu, kalbant apie problemas dar reikėtų paminėti ir Rusijos rinką. Iki tol, kol Lietuva nebuvo įstojusi į ES, jos vežėjai dirbo Rytų kryptimi. Jiems gerai sekėsi, krovinių balansas buvo didesnis nei pačios Rusijos. Šiandien krovinių leidimų Rytų pusėn, pavyzdžiui, į Rusiją, yra sumažėję 4 kartus. „Mes bandome tas pozicijas atgauti. Tai nebus lengva ir užtruks laiko. Viliamės, kad mums padės Vyriausybė, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos“, - sako R. Austinskas.

 

 

Baisiausias Mobilumo paketas

„Kaip ir daugelis Lietuvos vežėjų, “Vlantanos" atstovai Mobilumo pakete įžvelgia diskriminaciją dėl geografinės padėties. Dėl jos Lietuvos vežėjai netenka ES rinkos teikiamų galimybių. Visai industrijai neracionalus atrodo ir vilkikų grąžinimas į registracijos šalį kas 8 savaites, nes jis augina tuščių transporto priemonių srautus, kuro sunaudojimą, didina taršą bei automobilių srautą keliuose. Tai prieštarauja ES iškeltam tikslui iki 2025 metų jį sumažinti 30 proc.

Maždaug prieš mėnesį Europos Komisija, atlikusi poveikio vertinimą, patvirtino Lietuvos vežėjams palankų rezultatą, kad Mobilumo paketo įpareigojimas periodiškai grąžinti sunkvežimius į įmonės įsteigimo šalį sukels papildomą anglies dvideginio ir teršalų išmetimą, o tai prieštarauja Europos žaliajam susitarimui. Šis poveikio vertinimas - pagrindas tolesniems teisiniams žingsniams, kuriuos bendromis pastangomis, tikime, žengs Lietuvos Vyriausybė, atsakingos ministerijos bei atstovai ES institucijose„, - sako UAB “Vlantana" generalinis direktorius T. Stonys.

"Dirbame legaliai, mokame mokesčius, bet visą laiką papuolame tarp tų reguliavimo ypatumų, nukreiptų prieš mus. Mums Mobilumo paketo reikalavimai nėra palankūs, nes mes gyvename kitoje geografinėje vietoje. Iš tiesų mes esame periferinėje valstybėje. Europos centras, pavyzdžiui, Vokietijos Štutgarto miestas vidury Europos, - nuo Lietuvos iki jo 1,5 tūkst. kilometrų.

Mobilumo paketas yra apskųstas Europos Teisingumo Teismui. Vilčių turime. Bet socialiniai reikalai lieka aktualūs. Į klausimą, kodėl vairuotojas miega kabinoje, kodėl neina į viešbutį, galiu atsakyti, kad svarbu ir kaštai, ir automobilio su kroviniu saugumas, ir pan. Šiandien mes nespėjame subalansuoti savo pajamų ir išlaidų. Mokėti reikia daugiau, o gauname vis mažiau", - aiškino R. Austinskas.

 

Steigia įmones kitose šalyse

R. Austinsko teigimu, svarbiausios Lietuvos transporto įmonės pernai Lenkijoje atidarė daugiau kaip 100 savo antrinių įmonių, filialų ar pan.

„Automobilių perregistravimo į kitas šalis neplanuojame - visos užsienyje veikiančios įmonės vykdys savo veiklas įprastai“, - sako T. Stonys.

„Ruošiamės baisiausiam scenarijui. Jau atidarėme Vokietijoje įmonę, jeigu kas, teks išsikelti. Turime atsarginį variantą. Per dieną tokių dalykų nepadarysi, jeigu tas Mobilumo paketas bus priimtas, technika juk nestovės, reikia tam pasiruošti“, - teigia A. Gricius.

R. Stropus sako, kad labiausiai jo vadovaujamos įmonės veiklą gali paliesti Mobilumo paketo nuostatos, ypač automobilių grąžinimas į registracijos šalį. Anot jo, laimei, paketas dar neįsigaliojo. Šiemet nemažai šalių, tarp jų ir Lietuva, ginčijasi dėl tokių nuostatų. "Tikiuosi, kad bylinėjimasis bus sėkmingas. Jeigu nepavyktų apsiginti nuo tų nuostatų, mūsų veikla keistųsi kardinaliai.

 

Žiūrint iš Lietuvos pozicijų, tai nebūtų gerai. Prasidėjus įmonių registravimui kitur, visi vis tiek dar laukia galutinės Mobilumo paketo redakcijos ir tik tada priims sprendimus. Tikiuosi, kad jame tų nuostatų, kurios priverstų kraustytis iš Lietuvos arba užsidaryti, nebus. O kad mūsų Vyriausybė mums padės, nelabai tikiu, teks bandyti išgyventi savo jėgomis", - mano R. Stropus.

PROTESTAI. 2015 metais Lietuvos vežėjai prieš planuojamą naująją tvarką protestavo prie Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ambasadų.

 

 

„Sėdime kaip ant parako statinės“

 

Kita blogybė - COVID-19. „Visada sėdime kaip ant parako statinės - nenorime sulaukti blogų žinių iš vairuotojų. Bet kuriuo momentu bet kuris gali susirgti. Tikrai būtų sudėtinga ką nors daryti, jeigu jis būtų vidury Europos. Tuojau iškiltų klausimas, ką daryti su kroviniu, su automobiliu, kaip jį paimti ir t. t. Atsirastų daugybė problemų, ir galva skaudėtų stipriai“, - sako įmonės „Colourstone“ vadovas.

Negana to, vežėjai patiria laiko nuostolių. Kirsdami šalių sienas vairuotojai yra nuolatos testuojami. Nemažai logistikos bendrovių, krovinių gavėjų, siuntėjų sandėliuose, pakrovimo vietose dirba ne visą darbo dieną - trūksta personalo. Tad vežėjams kartais tenka patirti ir prastovų.

Pasak R. Stropaus, vežėjams buvo itin sunkūs 1998 metai, kai buvo pirmoji krizė, kai didžioji Lietuvos vežėjų dalis buvo orientuota į vežimą Rusijos link, kitas NVS šalis ir atgal. Tie metai buvo tikrai įsimintini. Po beveik 10 metų, kai buvo ištikusi finansinė krizė, maždaug ketvirtadalis šalies įmonių nebeišgyveno. R. Stropus sako negirdintis, kad šiuo metu įmonės būtų masiškai uždaromos.

Įmonės „Vlantana“ grupėje šiuo metu dirba per 2 500 darbuotojų, ji turi apie 1 500 transporto priemonių. Pasak jos vadovo T. Stonio, pernai prasidėjus pirmajai pandemijos bangai mažėjo krovinių kiekis, aštrėjo konkurencija, todėl mažėjo ir paslaugų kainos.

„Prasidėjus pandemijai kai kurie klientai mažino savo veiklos apimtis ar visiškai ją stabdė, tad poveikį pajutome ir mes. Pandemijos suvaldymas nuo pat pradžių siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir nenutrūkstamą veiklą pareikalavo nemažai pastangų ir papildomų išlaidų, bet darbuotojų skaičiaus nemažinome. Nemažai išlaidų pareikalavo būtinų apsaugos priemonių įsigijimas, nuolatinis vairuotojų testavimas. Reikėjo priimti sprendimus siekiant ne tik užtikrinti piniginius srautus, bet ir galvojant, kaip išlaikyti saugias visas darbo vietas, užtikrinti tiekimo grandines užsidarius valstybių sienoms“, - aiškino T. Stonys.

 

Grynieji pinigai reikalingi ne visiems

„Trečiųjų šalių vairuotojai, kurie mūsų didžiosiose įmonėse užima pusę ar net kur kas daugiau darbo vietų, nėra suinteresuoti, kad pinigai jiems būtų pervesti į kortelę. Mūsų eurus konvertuojant į Baltarusijos rublius susidaro daug procentinių punktų ir vairuotojas praranda dalį pinigų“, - sakė „Linavos“ prezidentas.

Jo teigimu, atidaryti banko korteles trečiųjų šalių vairuotojams labai sudėtinga. Taikoma pinigų plovimo prevencija. Tikrinimas užtrunka laiko, be to, ta kortelė gali kainuoti nuo 100 iki 400 eurų.

Pasak „Linavos“ prezidento, dar vienas dalykas, labai svarbus vežėjams, - visos baudos, išskyrus retus atvejus, turi būti mokamos grynaisiais pinigais. To reikalaujama, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

„Tokiu atveju, jeigu pinigai kortelėje, vairuotojas turi pamesti automobilį ir važiuoti iki bankomato paimti pinigų“, - aiškino R. Austinskas.

T. Stonys tikina, kad grynųjų pinigų išmokos „Vlantanai“ nėra aktualios, nes visi mokėjimai šioje įmonėje atliekami banko pavedimu.

Pasak „Colourstone“ vadovo R. Stropaus, draudimas mokėti grynuosius pinigus aktualus įmonėms, kuriose dirba didesnė dalis užsieniečių. „Mums grynieji pinigai nėra dažnai reikalingi. Būna vienas kitas vairuotojas, turintis kokių nors problemų, paprašo pinigus ne pervesti, o išmokėti grynaisiais. Negalėčiau sakyti, kad šis draudimas galėtų daryti kokios nors įtakos mūsų veiklai“, - sakė jis.

 

Aštrėja darbuotojų stygiaus problema

„Prie visų grėsmių paminėčiau ir ketvirtąją - tai įvesti kvotų ir kiti ribojimai, sunkinantys vairuotojų pritraukimą iš trečiųjų šalių. Tai labai komplikuoja naujų darbuotojų paiešką. Prie vairuotojų pritraukimo neprisideda ir valstybės keliami ribojimai kvotomis bei apsunkinimai pasikviesti norinčiuosius dirbti ir parengti juos savo mokymų centruose“, - sako T. Stonys.

A. Gricius taip pat mano, kad bus problemų ir dėl vairuotojų, dėl limito, kiek jų galima atsivežti iš trečiųjų šalių.

Pasak R. Stropaus, samdant vairuotojus iš Baltarusijos ar Ukrainos iškyla problemų, nes jiems sunkiau atvažiuoti į darbo vietą ir išvažiuoti namo. Anot jo, per antrąjį karantiną labai blogai nebuvo, o pernai per pirmąjį tekdavo vairuotojus vežti iš įmonės iki Baltarusijos sienos, nes buvo sustabdytas visuomeninio transporto eismas.

Pasak R. Austinsko, lietuviai vairuotojai ieško geriau apmokamo darbo, tad dirba pas olandus ar vokiečius. Atsiradus laisvam prekių ir paslaugų judėjimui rinkoje, jie tuo naudojasi. Daug lietuvių išvažiavo į Jungtinę Karalystę ir tikrai ne visi grįžo. Palyginti algas ten ir mūsų šalyje, skirtumas buvo iki 7 kartų. Šiuo metu jis jau artėja prie 2 kartų. Jo manymu, visko gali būti, kad po kurio laiko tie žmonės į Lietuvą grįš.

 

Įtakos turėjo valdžios sprendimai

Pasak R. Stropaus, asociacija „Klaipėdos vežėjai“ šiuo metu veiklos nevykdo. Jo vadovaujama transporto įmonė „Colourstone“ nedidelė: turi apie 30 žmonių ir 18 automobilių. Pats R. Stropus šioje srityje dirba jau daugiau kaip 20 metų.

Jo teigimu, 2020-aisiais bendrovė didelių nuostolių nepatyrė. Karantino įtaka buvo juntama nuo kovo iki birželio. Paskui daugumoje Europos valstybių buvo laisviau. Dalis bendrovės automobilių vežiojo maisto produktus, o jų poreikis buvo netgi didesnis nei įprastai. Pasak įmonės vadovo, „korona“ didelio neigiamo poveikio nepadarė. „Daugiau įtakos nei ji turėjo valdžios sprendimai, pavyzdžiui, vairuotojų atlyginimo koeficientas, minimalaus atlyginimo kėlimas“, - sakė įmonės vadovas.

Pagrindinis vežėjų, dirbančių Klaipėdoje arba prie jos, skirtumas nuo kitų Lietuvos vežėjų - sąsajos su uostu, su konteinerių terminalu. Pasak R. Stropaus, didelė dalis konteinerinių krovinių savo kelionę pradeda Klaipėdoje ir baigia joje, t. y. kroviniai konteineriuose išvežami, iškraunami ir konteineriai vėl grąžinami į uostą. O šiaip klaipėdiečiai vežėjai irgi dirba arba ES, arba Rytų valstybėse.

Darbą kartais sunkina tai, kad ne visada pavyksta gauti bilietą į keltą tą dieną, kai to labiausiai reikia. Bet nemažai įmonės vairuotojų važinėja sausuma Vakarų Europos kryptimi ir atgal, tad tai nėra didelė problema.

 

Vežėjai nepasiduoda

Nepaisydami visų negandų, Lietuvos vežėjai nepasiduoda. Pernai visai šalia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, prie pagrindinės šalies transporto arterijos, greitkelio, jungiančio uostamiestį su sostine, „Vlantana“ pastatė naują modernų 32 000 kv. m ploto sandėlį. 2020-ųjų rudenį į suplanuotą maršrutą išvyko pirmasis įmonei priklausantis ekologišku kuru varomas vilkikas. „Mūsų įmonėje sukurtai ir visose puspriekabėse-šaldytuvuose naudojamai e-spynai buvo suteiktas patentas“, - džiaugiasi T. Stonys.

Ir šiemet įmonei iššūkių netrūks: nemažai reikės investuoti į COVID-19 keliamų rizikų suvaldymą, be to, laukia sudėtingas ir neaiškus Mobilumo paketo reikalavimų vykdymas ir pasirengimas kitiems jo įgyvendinimo etapams.

Šių metų pradžioje „Vlantanos“ parką papildė nauji alternatyviu kuru - suskystintosiomis gamtinėmis ir biometano dujomis (SGD ir SBD) varomi vilkikai. Pasak įmonės vadovo, tokių vilkikų šiemet turėtų gerokai padaugėti.

„Vlantanos“ teritorijoje, greta šiuo metu jau veikiančios degalinės, planuojama įrengti SGD ir suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotį. Vieta jau numatyta, projektas parengtas. Artimiausiu metu planuojamas saulės elektrinės ant sandėlių stogų įrengimas siekiant gauti 100 proc. atsinaujinančios energijos. „Šiemet pradedame mūsų sukurtos ir patentuotos e-spynos pardavimą - siūlome jų įsigyti kitiems transporto naudotojams“, - sako T. Stonys.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder