Taikosi į sukauptas pensijas ir gyventojų indėlius: pinigų krašto gynybai ieško gyventojų kišenėse

Tačiau pinigus iš kažkur paimti vis tiek reikia, tad pasigirdo siūlymų pasinaudoti ir pensijų antrosios pakopos fondu, ir gyventojų indėliais. Maža to, naujienų agentūrai BNS duotame interviu prezidentas G.Nausėda sakė, kad visai realu, jog per artimiausius 6 metus Rusija puls Lietuvą.

Siūlo pasinaudoti gyventojų indėliais

Valstybės gynybos tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad nuo kitų metų iki 2030 m. Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. nuo BVP. Keleriems metams reikės maždaug 12–13 mlrd. eurų papildomų pinigų, kurie būtų skirti nacionalinės divizijos kūrimui, ginkluotei, karių parengimui ir visiems kitiems su krašto gynyba susijusiems reikalams.

Tai – milžiniškos sumos pinigų, kurių šaltinis iki šiol neaiškus. Tiesa, prezidentas, duodamas interviu BNS teigė turintis minčių, iš kur gi tokius pinigus būtų galima paimti.

Jo teigimu, jei šalis žinotų, kad Rusija ketina Lietuvą pulti per artimiausius metus, valstybė staigiai susidėliotų prioritetus visai kitaip, nei dėliojasi juos dabar, ir pinigų gynybai atsirastų pakankamai.

„Mes matome tikrai nemažai šaltinių, kuomet nekarpydami kažkokių socialinių išlaidų ar didindami mokesčių mėgintume generuoti tuos pinigus.

Turime daug rezervų, kuriuos pirmiausia galime nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą – į gynybos pramonę.

Konkrečiai: turime įdomią paskolų ir indėlių struktūrą. Jeigu ES arba kaimyninėse mūsų valstybėse paskolų suma ir indėlių suma šalyje ženkliai nesiskiria, tai Lietuvoje indėlių masė gerokai pranoksta paskolų.

Turime apie 24,4 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,5 mlrd. eurų yra einamieji indėliai ir tik dalis šių pinigų yra naudojami paskoloms išduoti.

Mūsų mintis yra nukreipti juos į specialias taupomąsias sąskaitas, kurias komerciniai bankai transferuotų į mūsų nacionalinį plėtros banką ILTE, už tuos indėlius būtų mokamos specialios reguliuojamos palūkanos, valstybė arba nacionalinis plėtros bankas mokėtų tam tikrą komisinį mokestį komerciniams bankams už tarpininkavimą šituos indėlius pritraukiant.

Šitie pinigai savo ruožtu galėtų būti skirti tiek tiesiogiai gynybos pramonei, tiek kitiems infrastruktūros projektams, jie augintų mūsų ekonomiką ir per tai būtų galima tikėtis papildomų mokesčių įplaukų“, – interviu sakė G.Nausėda.

Nusitaikė ir į pensijų fondus

„Mūsų kaupiamieji pensijų fondai turi apie 8 mlrd. eurų investicijų, kurios dažniausiai investuojamos užsienio valstybėse, tik apie 10 proc. Lietuvoje. Jeigu pasiektume 30–35 proc. investicijų Lietuvoje nuo šios sumos, tai vėlgi būtų reikšmingas stimulas mūsų ekonomikai“, – tęsė šalies vadovas.

Ekonomistas Romas Lazutka, atkreipia dėmesį, kad antrojoje pensijų pakopoje kaupiantys žmonės dalį pinigų pensijai kaupia patys, bet kitą dalį jiems prideda valstybė. O valstybės pinigus esą galima paimti ir naudoti ten, kur jų reikia labiau.

„Antrosios pakopos pensijų fonduose apie 5 mlrd. turto yra iš valstybės. Vargu ar gali būti rimtesnė priežastis valstybei jį susigrąžinti.

Žinoma, tai tik vienkartinėms išlaidoms, o pastoviam finansavimui nukreipti beveik 0,3 mlrd. valstybės, o gal ir 0,6 mlrd. privačias įmokas vietoje antrosios pakopos į Gynybos fondą. Susikaupsim, kai nebegrės karas, o karo ir suirutės metu įdomu, kas liktų iš tų įrašų apie sukauptą turtą fonduose.

Lenkai pasiėmė valstybės įmokėtas lėšas iš antrosios pakopos prieš 10 metų, negresiant karui.

Lenkijos Konstitucinis teismas pripažino tai teisėtu veiksmu. Ar mūsų Konstitucinis Teismas nerastų straipsnio Konstitucijoje, kuriame šalies saugumas svarbesnis už neapibrėžtą tolimą senatvės viziją?“, – pareiškė ekonomistas.

Karas įvyks per artimiausius 6 metus?

Prezidentūra paneigė svarstymus, kad siūlymas didinti finansavimą gynybai siejamas su Donaldo Trumpo pergale JAV rinkimuose. Nors jis ne kartą yra akcentavęs, kad tikisi iš NATO narių adekvataus ir vis augančio gynybos biudžeto, mat priešingu atveju gali imti svarstyti, ar apskritai verta padėti gintis šalims, kurios adekvačiai nesirūpina savo pačių saugumu.

Vis dėlto G.Nausėda ir interviu BNS teigė, kad gynybos finansavimo didinimas yra grynai valstybės vidaus politikos reikalas, bet, aišku, džiugu, jei tai padarys įspūdį sąjungininkams.

Vis dėlto kyla klausimas, kodėl būtent dabar finansavimas gynybai auga drastiškai du kartus? Ir kodėl dairomasi į gyventojų kišenes, siekiant rasti papildomus milijardus?

Paklaustas, ar Rusija gali pulti Lietuvą šešerių metų perspektyvoje, prezidentas atsakė, kad tai – realu ir, kad daug laiko mes, deja, bet neturime.

„Aš manau, kad toks pavojus yra visiškai realus ir mes apie tai kalbėjome – Rusija stengiasi išvalyti rytines NATO valstybes nuo NATO karinių pajėgų tam, kad būtų patogiau.

Juk jie ne šiaip sau nori ten tuščios teritorijos arba tiktai mūsų nacionalinių pajėgumų.

Tai tikrai gali atsitikti ir tikrai mes, ko gero, 15–20 metų neturime. Tokio laiko ar tokios prabangos mes neturime“, – kalbėjo šalies vadovas.