Tarptautinė elektroninė prekyba Lietuvos verslininkų akimis

Pažvelgus į pastarųjų trijų metų Lietuvos e-komercijos rinkos raidą, susidaro įspūdis, kad tiek mūsų šalies mažmeninės prekybos bendrovės, tiek pavieniai prekiautojai masiškai kraustėsi į elektroninės prekybos kanalus.

Vis dėlto pasaulyje e-komercijos dalis siekia 22 proc. visos prekybos apimties, o Lietuvoje jis yra dar tik 10 proc. – taigi galimybių toliau auginti pardavimus elektroninėje erdvėje tebėra daug. Ekspertai ragina žengti į užsienio rinkas, naudojant esamus skaitmeninius prekybos įrankius ar platformas, tiesa, prieš tai reikia atlikti tam tikrus namų darbus.

„Ebay”, „Etsy“, „Amazon“, „Shopify“ ir kiti e-komercijos kanalai –  žinomi Lietuvos prekybininkams ir daugelis noriai veržiasi šiais kanalais prekiauti, tačiau kai kurie verslininkai dar delsia juose įsitvirtinti.

Vis dėlto Lietuvos mažmeninei prekybai žengti į užsienio šalis yra gyvybiškai svarbu, nes į mūsų šalį analogiškai atėjo užsienio žaidėjai, tokie kaip „About You“ ar „Zalando“, kurie vilioja Lietuvos pirkėjus elektroninėje erdvėje siūlydami palankias prekių pirkimo sąlygas. Pirkėjai gali apsispręsti dar patogiau pirkti iš didesnio užsienio “žaidėjo”, o tai stumia iš rinkos vietos prekiautojus. Likti ir prekiauti vien Lietuvos rinkoje mūsų prekybininkams – rizikinga. Tačiau gera žinia ta, kad naujų galimybių žengti į prekybos rinkas už Lietuvos ribų suteikia šiuolaikinės technologijos, skaitmeniniai įrankiai ir sparti logistika.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien Lietuvoje užsakomieji pardavimai paštu arba internetu augo nuo 535 mln, eurų 2019 metais iki 1,1 mlrd eurų 2021 metais. Tai – spartus augimas, palyginti su keleriais metais iki Covid-19 pandemijos. Ši statistika rodo, kad e-komercija auga ir Lietuvoje, o užsienio rinkų pasiekiamumą ir norą jose prekiauti skatino įvairios aplinkybės – pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, e-komercijos įrankių tobulinimas. Akivaizdu, kad lietuviai pasižymi dideliu potencialu skverbtis į užsienio rinkas.

Turbūt didžiausias galvos skausmas prekiautojams yra apsispręsti, kurią platformą pasirinkti kaip prekių pardavimo kanalą bei į kokias užsienio rinkas orientuotis. Tarkime, pasiekti Vokietiją ar Prancūziją yra paprasčiau, nei nugabenti parduotas prekes į tokias tolimas šalis, kaip JAV, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada ar Kinija. Prekiaujant savo produktais Europos Sąjungos ribose nereikia mokėti papildomų gabenimo išlaidų, o dažnai ir pats gabenimas kainuoja kelis ar net keliasdešimt kartų pigiau nei siuntimas už Europos ribų.

Tarp Lietuvos prekybininkams šiuo metu aktualiausių Europos rinkų yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, kitos Baltijos šalys. Tačiau nemaža dalis prekių iškeliauja ir į JAV - ypač naudojant „Etsy“ bei „Amazon“ platformas. Internetinės prekybos prieinamumą visame pasaulyje didina skaitmeninių prekybviečių plėtojimas – naudojantis šiais įrankiais, įmonėms ir pavieniams prekiautojams tampa vis lengviau pasiekti bet kurią pasaulio šalį. Tai, kas anksčiau mažiesiems prekiautojams galėjo atrodyti kaip „neįmanoma misija“ – tarptautinė prekyba – dabar tampa vis paprastesniu sprendimu. Tuo tarpu tradiciniams mažmenininkams e-prekyba gali tapti bandymų aikštele siekiant suprasti, ar naujos užsienio rinkos bus perspektyvios dar prieš pradedant jose fiziškus pardavimus. Ką ekspertai pataria įvertinti pradedant tarptautinę elektroninę komerciją? Pagrindiniai dalykai – tinkamai pamatuoti savo galimybes, potencialą, suprasti užsienio rinkos žaidimo taisykles, tinkamai apskaičiuoti procesų valdymo išlaidas ir logistikos kaštus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder