Istorinė misija: JAV erdvėlaivis „Odysseus“ sėkmingai nusileido Mėnulyje

„Žinau, kad buvo sunku, bet mes esame paviršiuje ir transliuojame, – pagaliau „Odysseus“ signalui apie sėkmingą nusileidimą pasiekus centrinę valdymo stotį teigė erdvėlaivį paleidusios „Intuitive Machines“ vadovas Steve'as Altemusas. – Sveiki atvykę į Mėnulį.“

Pirmą kartą JAV istorijoje erdvėlaivį sėkmingai į Mėnulį išsiuntė ne NASA, o privati amerikiečių bendrovė – Hjustone (Teksasas) įsikūrusi įmonė „Intuitive Machines“. „Odysseus“, arba „Odie“, kaip jį sutrumpintai vadina kosmoso entuziastai, į kosmosą iškėlė kitos JAV bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

NASA „Intuitive Machines“ sumokėjo 118 mln. JAV dolerių, kad ši į erdvėlaivį įdėtų ir iki Mėnulio nugabentų NASA mokslinę įrangą. 

Misija yra ypač svarbi dar ir dėl to, kad „Odysseus“ leisis už maždaug 300 kilometrų nuo Mėnulio Pietų ašigalio – čia erdvėlaiviams nusileisti yra itin sudėtinga, nes paviršius yra nusėtas giliais užgesusiais ugnikalniais ir krateriais. Padėtį apsunkina dar ir tai, kad tarp erdvėlaivio signalo paleidimo ir jo gavimo Žemėje praeina apie 3 sekundes, per kurias daug kas gali nutikti.

Susiję straipsniai

Tačiau būtent Pietų ašigalyje mokslininkai rado vandens pėdsakų ir kitų naudingų mineralų, o tai reiškia, kad čia yra itin patogi vieta kurti Mėnulio bazę. Žemės palydove įkūrus bazę, joje būtų galima ne tik atlikti mokslinius tyrimus, bet ir čia aprūpinti kitus erdvėlaivius kuru ar kitomis būtinomis medžiagomis tolesnėms kelionėms į kosmosą. Mėnulis vilioja ne vieną valstybę, ir JAV turi konkurentę – čia bazę įkurti planuoja ir Kinija (Pekinas tikina bazę įkursiantis iki 2028 m., o statyboms naudosiantis specialias plytas iš Mėnulio dirvos). 

„Odysseus“ nusileido vadinamuoju „švelniuoju“ nusileidimu, tai reiškia, kad paviršių jis pasiekė nepatyręs jokios rimtos žalos, o dunkstelėjęs maždaug 2 metrų per sekundę greičiu. Nuo 1966 m., kai taip erdvėlaivius Mėnulyje nuleido Rusija ir JAV, tai padaryti pavyko tik trims kitoms valstybėms – Kinijai (2013 m.), Indijai (2023 m.) ir Japonijai (2024 m.).

Daugiau nei pusė tokių nusileidimų dažniausiai nepavyksta. Paskutinis JAV bandymas tai padaryti įvyko šių metų sausį, kai bendrovė „Atrobotic Technology“ paleido erdvėlaivį „Peregrine“, tačiau šis dėl kelionėje patirto raketinio kuro nuotėkio buvo grąžintas atgal į Žemę.

„Intuitive Machines“ sėkmingai įvykdžius misiją, NASA galėjo įsitikinti, jog sutartys su privačiomis bendrovėmis apsimoka.

Smarkiai apkarpytas agentūros biudžetas reiškia, kad jai pačiai leisti erdvėlaivius yra itin brangu, tačiau mokslinius tyrimus galima tęsti bendradarbiaujant su amerikiečių įmonėmis. Šiuo metu NASA turi tokių sutarčių už maždaug 2,6 mlrd. JAV dolerių, jų terminai siekia 2028 m.

„Odysseus“ nuleidimas ir tolimesni jo tyrimai NASA pasitarnaus detaliau tiriant Pietų ašigalį prieš čia atsiunčiant žmones – amerikiečių oro ir kosmoso agentūra planuoja 2026 m. čia nuleisti astronautus su „Artemis 3“ misija.

Jei ši kelionė pavyktų, Mėnulyje žmonės vėl atsidurtų pirmą kartą nuo 1972 m., kai jį pasiekė „Apollo 17“. 

Komentuoti gali tik registruoti skaitytojai. Įdomiausi komentarai bus publikuojami žurnale IQ ir jų autoriams dovanojama spausdinto žurnalo 3 mėn. prenumerata.