EAA skaičiavimu, šiuo metu tik apie 22 proc. tekstilės Lietuvoje yra surenkama atskirai. Po išrūšiavimo 88 proc. drabužių ir 32 proc. kitų tekstilės gaminių atliekų keliauja į pakartotinį naudojimą, o likusi dalis – į atliekų deginimo įrenginius arba sąvartynus.
Pasak organizacijos, gyventojų gebėjimas tinkamai rūšiuoti atliekas priklauso nuo to, kaip gerai išplėtotas rūšiavimo konteinerių tinklas.
„Tarkime, Vilniaus mieste, kuriame tekstilės atliekų surinkimo sistema išvystyta, yra specialūs konteineriai, nemokamas atliekų išvežimas iš namų ir t.t., tekstilės atliekos mišriose komunalinėse atliekose tesudaro kiek daugiau nei 3 proc. tačiau kitose savivaldybėse gali siekti ir 15 proc.“ – teigiama agentūros informacijoje.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje tekstilės perdirbimo pajėgumai yra riboti. EEA teigimu tik kelios įmonės perdirba tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius, tokius kaip: šluostės ar neaustinės medžiagos.
„Aplinkos ministerija ketina ir toliau aktyviai prisidėti prie tekstilės atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, skirdama prioritetą perdirbimo pajėgumų plėtrai bei pakartotinio naudojimo skatinimui.
Planuojama plėsti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, socialinio verslo atstovais bei privačiu sektoriumi, siekiant kurti inovatyvius tekstilės atliekų tvarkymo sprendimus“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje sukurtas tekstilės atliekų rūšiavimo tinklas toliau plečiamas. Gyventojams jau įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, be to šis skaičius artimiausiais metais augs.
Pietų Europoje daug dėmesio žiedinei ekonomikai
Tvarumas tapo pagrindiniu rūpesčiu Italijos tekstilės pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tvarų bei žiedinį požiūrį, buvo įsteigti keli konsorciumai, kurių tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką.
Jie atsakingi už tekstilės gaminių, kurie po apdorojimo grąžinami į žaliavas, surinkimą ir utilizavimą. Šalyje daug dėmesio skiriama įmonių pasirengimui ir švietimui, o nuo sausio mėnesio įsigalios ir skaitmeninis produkto pasas, kuriame bus galima matyti visą prekės gamybos grandinę.
Tuo metu Kroatijoje vienam gyventojui kasmet tenka apie 14 kg įvairių tekstilės gaminių, o atskirai išrūšiuojami vos 23 proc. Remiantis šalies Žaliosios pertvarkos ministerijos duomenimis, 76 proc. surinktų tekstilės atliekų yra panaudojamos energijai gaminti, perdirbamos arba paruošiamos pakartotiniam naudojimui, o apie 14 proc. patenka į sąvartynus.
Nors šalyje tekstilės surenkama panašiai kaip ir Lietuvoje, bet veikia daugiau įmonių, užsiimančių jos perdirbimu. Šiuo metu, naujienų portalo „H-Alter“ duomenimis, veikia 44 įmonės, kuriose vyksta tekstilės atliekų apdorojimas.
Ispanijoje taip pat pripažįstama, kad milžiniškas tekstilės perdirbimo potencialas lieka neišnaudotas, todėl Vyriausybei tekstilės pertvarka yra strateginis prioritetas: „España Circular“ plane teigiama, kad norima visą tekstilės ciklą – nuo dizaino iki pardavimo – paversti tvariu ir konkurencingu modeliu, galinčiu sumažinti atliekas ir sukurti naujų ekologiškų darbo vietų.
Iki 2025 m. pabaigos gamintojai privalės finansuoti į rinką pateiktų gaminių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą, laikydamiesi Europos direktyvų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą