Tuštėjantys tinklai Kuršių mariose: kodėl žvejų laimikis susitraukė trečdaliu?

Laimikio statistika: karšiai dominuoja, sterkų mažėja

Pernai Kuršių mariose veikiančios įmonės iš viso sugavo 650 tonų žuvų (palyginimui, 2024 m. šis rodiklis siekė 950 tonų). Didžiąją dalį laimikio sudarė karšiai – jų ištraukta 360 tonų. Tačiau didžiausią nerimą kelia vertingųjų sterkų statistika: jų sugauta tik 22 tonos, o tai yra beveik 31 tona mažiau nei ankstesniais metais.

Verslo traukimasis: išmokos už tuščias valtis

Pagrindinė mažėjančios žvejybos priežastis – 2023 m. priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Jos atvėrė kelią žvejybos įmonėms pasitraukti iš verslo gaunant solidžias kompensacijas. 

Sąlygos griežtos: gavus išmoką, įmonė privalo visam laikui nutraukti veiklą visuose vandens telkiniuose ir niekada nebegali pretenduoti į žvejybos kvotas. Svarbu tai, kad pasitraukusių įmonių kvotos nėra perleidžiamos kitiems – jos tiesiog išnyksta.

Pokyčiai skaičiais:

2024 m.: iš verslo pasitraukė 8 Kuršių marių įmonės bei 4 ežerų ir upių žvejai.

2025 m. (pernai): pasitraukė dar 7 Kuršių marių įmonės ir 5 ežerų žvejybos subjektai.

Išmokos: Per dvejus metus valstybė žvejams išmokėjo apie 4,5 mln. eurų.

Paskutinė galimybė trauktis 2026-aisiais

Žvejybos įmonės galės rinktis pasitraukimo kelią ir šiais metais. Tam numatyta skirti apie 0,5 mln. eurų, tačiau sąlygos tampa prastesnės. 

Jei ankstesniais metais buvo mokama visa apskaičiuota suma, tai 2026 m. paraiškas teikiantys subjektai galės gauti ne daugiau kaip 80 proc. apskaičiuotos išmokos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą teikti paraiškas planuoja skelbti šių metų antrąjį ketvirtį. 

Šia galimybe negalės pasinaudoti tik tie, kurie žvejoja polderiuose arba užsiima specializuota stintų žvejyba. 

Mažėjantis žvejų skaičius ir griežtėjanti kontrolė rodo aiškią kryptį – siekį atkurti žuvų išteklius ir mažinti pramoninį spaudimą Kuršių marių ekosistemai.

© Žvejyba Kuršių mariose / AM nuotrauka

Šaltinis: Aplinkos ministerija