Savo išvadas pateikė pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“, „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos užsakymu atlikusi projekto vertinimą.
Anot tarptautinių ekspertų, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje. Be to, pagal projekto įgyvendinimo grafiką, grupės atsinaujinančios energetikos plėtotoja „Ignitis renewables“ galutinį investicinį sprendimą (angl. FID) ketina priimti dar prieš parengdama galutines geotechnines atskaitas.
„Didžiausią vėlavimo riziką kelia platesnio pobūdžio rinkos sąlygos: šiuo metu rinkoje kylantys iššūkiai, turintys neigiamos įtakos elektros realizavimui, tiekimo grandinės apribojimai ir finansavimo prieinamumas, o ne techniniai darbai“, - teigiama „Wood Mackenzie“ ataskaitoje.
Pasak analitikų, projekto įgyvendinimas galėtų strigti, jei brangtų komponentai, kiltų sunkumų užsitikrinti finansavimą, sudarant elektros pardavimo sutartis.
Kaip skelbiama ataskaitoje, nuo 2023 metų sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, išaugus infliacijai bei sumažėjus vystytojų rizikos „apetitui“, padėtis jūrinės energetikos rinkoje suprastėjo.
Dėl to „Wood Mackenzie“ mano, kad „Ignitis renewables“ projekto baziniame scenarijuje numatytos kapitalo išlaidos (CAPEX) yra 23 proc. mažesnės, nei turėtų būti.
Vertintojai taip pat teigia, kad, nepaisant iššūkių, investicijos į „Curonian Nord“ yra pagrįstos, jos yra ne didesnės nei panašių projektų Danijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Dar šių metų pradžioje „Ignitis grupė“ pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio, projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Liepos pradžioje „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sakė, kad pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje realu turėti 2031-2033 metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą