Verslas – ant didžiosios krizės slenksčio: dirbti jau tampa nuostolinga

Bandydamos išvengti nuostolių, kai kurios Panevėžio įmonės jau stabdo gamybą ir kaip išeitį mato persikėlimą į Lenkiją.

Verslo atstovai įspėja: jei Vyriausybė nesiims priemonių pažaboti energijos resursų kainoms, prasidės masiniai darbuotojų atleidimai ir įmonių bankrotai

Kito kelio nebemato

Panevėžio rajone registruotoje, per trisdešimt darbuotojų turinčioje bendrovėje „Soltera“ – niūrios nuotaikos.

Perlitą – augalininkystės ūkyje naudojamą medžiagą – gaminančioje bendrovėje skaičiuojamos paskutinės darbo dienos.

„Solteros“ direktorius Dainius Spirikavičius neslepia: prieita kritinė riba, kai nebelieka nieko kito, kaip tik nuo šio rugsėjo visai stabdyti veiklą.

„Sąnaudos tokios, kad mūsų produkcija praranda konkurencingumą. Dujos ir elektra pabrango apie dešimt kartų. Anksčiau už dujas ir elektrą mokėdavome iki 20 tūkstančių eurų per mėnesį, dabar sąskaitos siekia apie 200 tūkstančių. Kito kelio neturime, kaip tik stabdyti veiklą“, – kalbėjo D. Spirikavičius.

Verslininko teigimu, ir dujos, ir elektra kitose Europos Sąjungos valstybėse yra gerokai pigesnės, tad lietuviška produkcija nebegali konkuruoti tarptautinėje rinkoje. O didžioji dalis panevėžiečių pagamintos produkcijos ir buvo realizuojama tarptautinėse rinkose.

„Verslas turi turėti kažkokį aiškumą, dabar visi gūžčioja pečiais ir nežino, kas bus rytoj. Taip laukti negalime, nes jau dabar dirbame nuostolingai. Į verslą investuota keturi milijonai eurų, reikia mokėti paskolas, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Priėjome tokią ribą, kai dirbti tapo nuostolinga“, – tvirtino D. Spirikavičius.

Išeitis – Lenkija

Bendrovės vadovas sako matantis vienintelę išeitį – visą gamyklą perkelti į kaimyninę Lenkiją, kur valdžia tiesia pagalbos ranką su sunkumais dėl energijos išteklių brangimo susidūrusiam verslui. Nors „Soltera“ yra pateikusi paraišką saulės elektrinei statyti, bet prireiks bent metų, kol ji pradės veikti.

„Svarstėme apie galimybę pasistatyti suskystintų dujų saugyklą, tačiau joms keliami tokie reikalavimai, kurių praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Pandemiją išgyvenome, bet šios krizės neįveiksime. Valdžia sprendimų, kaip padėti verslui, neieško. Kiek žinau, tie, kurie turi galimybę savo verslą iškelti į kitas valstybes, tą ir ruošiasi padaryti“, – sakė D. Spirikavičius.

Jungia taupymo režimą

Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA atstovas Panevėžio krašte Mantas Gudas taip pat teigė, kad verslo situacija dėl elektros ir dujų rekordinių kainų yra ekstremali.

Rinkoje energijos ištekliams pabrangus dešimt kartų nuo pradinio kainų lygio, įmonės bando taupyti: optimizuojamos pamainos arba jos dirba tuo metu, kai elektra šiek tiek pigesnė.

Daugiausia energijos resursų naudojantys įrenginiai keičiami taupesniais arba jų visai atsisakoma, ieškoma kitų būdų, kaip efektyviau organizuoti gamybos procesus. Netgi svarstoma, kad žiemą įmonėse galėtų būti šildoma tik dalis gamybinių patalpų.

„Nereta įmonė susiduria su egzistenciniu klausimu: kas bus, jeigu visa tai užsitęs. Blogiausia, kad greitai pakeisti situacijos pats verslas negali. Priemonės taupyti pačios įvairiausios, bet kai neturi alternatyvių energijos šaltinių, kaip kad nuosavos saulės elektrinės, nelabai ką ir padarysi. Situacija yra skandalinga“, – kalbėjo M. Gudas.Jo žiniomis, nemaža dalis šalies įmonių, siekdamos išvengti nuostolių, stabdo gamybą ir išleidžia darbuotojus atostogų. Tačiau šioms išsekus ir nepasikeitus situacijai gali prasidėti masiniai atleidimai.

„Skirtingos Europos valstybės šios krizės akivaizdoje elgiasi skirtingai – vienos augančias kainas kompensuoja, kitos, kaip Lietuva – ne. Jeigu konkurentai gauna subsidijas iš valstybės ir gali produktą pagaminti gerokai pigiau, natūralu, kad lietuvių įmonės privalo arba kelti kainas, kas smunkančioje rinkoje praktiškai neįmanoma, arba praranda klientus.

Atgauti rinkas, jeigu verslas apskritai išliks, bus labai sunku. Turime įdomų ekonominį reiškinį, kai ypač reikalingas valstybės įsikišimas“, – kalbėjo Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas.

Baisiau nei košmaras M. Gudo nuomone, valdžios delsimas spręsti energijos išteklių krizę atsisuks kitu lazdos galu. Pavyzdžiui, paukštynai, kurie vidutiniškai už elektrą mokėdavo apie 3 tūkst. eurų per mėnesį, dabar kloja po 300 tūkst. Jei toliau nieko nebus daroma, po žiemos lietuviškų paukštynų nebeliks visai.

„Reikės atleisti žmones ir produkciją importuoti iš kitų šalių, kur energijos resursai gerokai pigesni. Nors skambių frazių nemėgstu, bet tikrai sutinku, kad energetiką ištikusi krizinė situacija. Juodžiausiame košmare tikriausiai sunku buvo įsivaizduoti, kad elektros ir dujų kainos padidės 10–12 kartų“, – sako M. Gudas.

Pasak pašnekovo, svarbu ne tik sudaryti palankesnes sąlygas verslui investuoti į nuosavas elektrines, bet ir peržiūrėti elektros kainas tarptautinėje rinkoje – šiandieninėje situacijoje pralaimėtojai yra Baltijos šalys.

Iki šiol taip ir lieka neaišku, kodėl elektros kaina nustatoma pagal tai, kas pasiūlė didžiausią kainą, o ne kainų vidurkį, kaip buvo iki elektros rinkos liberalizavimo.Pasak M. Gudo, dėl tokios skaičiavimo metodikos elektros rinkos tarpininkai skaičiuoja viršpelnius, o vartotojai – nuostolius.

„Valdžios vyrai ir moterys turi sutvarkyti visą šį jovalą. Ir veikti reikia nedelsiant. Akivaizdu, kad elektros rinkos liberalizavimas susikompromitavo, kas išvirto į tokį ekstremalų rezultatą“, – kritikos valdžiai negailėjo pramonininkų atstovas.

Įmonės stabdo plėtrą

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pritaria, kad dėl krizės energijos rinkoje bręsta didžiulis skandalas.

Jau dabar įmonės, turinčios galimybes pertvarkyti savo veiklą, susimažinti darbo apimtis ir kaštus, tą ir daro – trumpina darbo laiką, įvairiais būdais mažina elektros vartojimą, atleidžia darbuotojus ir kitaip karpo išlaidas. Visos investicijos, kurios buvo numatytos plėtrai ar įrangai įsigyti, stabdomos.

„Kai kurios įmonės turi užsisakiusios naujos įrangos, bet jos net nemontuoja, nes tuomet sąskaitos išaugtų iki nepakeliamų sumų. Verslas tikrai nedirbs nuostolingai, jis tiesiog stabdys savo veiklą, prasidės masiniai darbuotojų atleidimai. Pagamintą produktą atvežti iš kitos šalies bus pigiau nei gaminti patiems“, – prognozuoja V. Matkevičius.

Anot Panevėžio apskrities verslo atstovo, kol kas nėra paaiškinimo, kodėl valdžia nesiima veiksmų pažaboti kainų šuoliams arba kodėl buvo delsiama įjungti Panevėžio ir Lietuvos termofikacines elektrines.

„Tai skandalas! Valstybė neatsakingai žiūri, o elektros kilovatvalandė perkama už keturis eurus. Nesuvokiama, kodėl Vyriausybė daro tokius keistus žingsnius. Kodėl Lietuvai negalima pirkti pigesnės elektros tik todėl, kad neleidžia kažkokios Europos Sąjungos direktyvos? Esame visiškai suvaržyti ir nežinome, kokia bus perspektyva“, – piktinosi V. Matkevičius.