Konkurencijos teisės požiūriu – galimai. Tokių situacijų tikrai pasitaiko ir realiame gyvenime.
Praktika rodo, kad konkurencijos taisykles verslo įmonės pažeidžia tiek sąmoningai derindamos veiksmus su konkurentais, tiek kartais nesuprasdamos, kad bendrai aptardamos verslo sprendimus įžengia į pažeidimų zoną.
„Konkurencijos teisės pažeidimai įvyksta tada, kai įmonės, nesvarbu, ar didelės, ar mažos, ima derinti veiksmus ar sprendimus su kitais rinkos dalyviais, pavyzdžiui, dėl kainų, nuolaidų, akcijų ar net darbuotojų.
Toks elgesys turi aiškias pasekmes – konkurencija tampa apribota“, – komentuoja Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Dažniausias pažeidimas – suderintos kainos
Kainų derinimas išlieka viena dažniausiai pasitaikančių kartelinių susitarimų formų. Įtarimų gali kelti situacijos, kai keli konkurentai vienu metu ir panašia apimtimi pakeičia kainas. Tai ypač aktualu tais atvejais, jei kainų pokyčių negalima pagrįsti objektyviomis ekonominėmis priežastimis. Gali būti, kad sprendimus pabranginti prekes ar paslaugas priėmė dėl to susitarusios įmonės – tiek pavienės, tiek vienijamos asociacijų.
Vienas pavyzdžių – vairavimo mokyklų atvejis, kai, sulaukusi pranešimų iš gyventojų, Konkurencijos taryba nustatė, kad kelios dešimtys mokyklų kartu su asociacija susitarė padidinti vairavimo kursų kainas. Tokie susitarimai apriboja konkurenciją, o gyventojai turi daugiau mokėti už paslaugas, nes jiems nebelieka pasirinkimo.
Tarptautinė praktika rodo, kad karteliniai susitarimai kainas dažniausiai padidina 10–20 proc., o viešuosiuose pirkimuose, kai įmonės tarpusavyje suderina pasiūlymus konkursuose, kainos gali išaugti net iki 30 proc.
„Tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba draudžia keisti kainas. Problema kyla, kai sprendimai derinami su konkurentais. Tuomet konkurencija nebeveikia, o gyventojai ir valstybė patiria papildomų išlaidų. Pašalindami tokius pažeidimus siekiame išlaikyti rinkos balansą, kad konkurencija duotų realią naudą“, – pabrėžia J. Ivanauskienė.
Dėl nuolaidų ir akcijų – tik savarankiški sprendimai
Konkurencijos pažeidimų rizika kyla ne tik dėl derinamų galutinių kainų. Praktikoje nustatomi ir susitarimai, susiję su nuolaidomis ar akcijomis. Pavyzdžiui, kai įmonės tiesiogiai ar per asociaciją susitaria tam tikru laikotarpiu netaikyti nuolaidų, nerengti akcijų ar „nežlugdyti rinkos“ mažesnėmis kainomis.
Tokius susitarimus verslas kartais pateisina siekiu išlaikyti pajamų stabilumą, užtikrinti paslaugų kokybę ar „sveiką konkurenciją“. Tačiau realybėje jie riboja vartotojų galimybes pasirinkti pigesnes ar patrauklesnes prekes bei paslaugas ir pašalina esminį konkurencijos elementą – kainų ir pasiūlymų įvairovę.
„Štai, pavyzdžiui, keli didieji kino teatrai buvo sutarę populiariems filmams pirmąsias savaites nedaryti didelių nuolaidų bilietams. Taip pat esame nustatę, kad viena kosmetikos gamintoja buvo susitarusi su produkcijos platintojais, kad šie vartotojams taikys nustatytas maisto papildų bei kosmetikos gaminių kainas ir nesiūlys jokių nuolaidų. Visais šiais atvejais nustatėme konkurencijos pažeidimus“, – pavyzdžius vardija Konkurencijos tarybos pirmininkė.
Ji primena, kad sprendimai dėl akcijų ar nuolaidų, kaip ir dėl kainų, turi būti priimami savarankiškai, nederinant veiksmų su kitomis įmonėmis, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma formaliai tokias nuostatas įtraukiant į sutartis, ar „tiesiog pasikalbėjus“.
Gamintojai ir tiekėjai: „Mano prekės – mano ir kaina“ gali būti rizikinga
Prekių gamintojai ir tiekėjai dažnai laiko įprasta praktika tartis su platintojais dėl kainų galutiniams vartotojams. Standartizuotos sutartys, kuriose įtrauktos nuostatos „už kokią kainą parduoti“, gali pasirodyti įprastos, tačiau konkurencijos teisės požiūriu tokie susitarimai gali būti rizikingi.
Konkurencijos tarybos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad draudžiami ne tik sutartyse įtvirtinti nurodymai, bet ir el. paštu ar kitais būdais teikiami įpareigojimai, priverčiantys platintojus laikytis minimalių ar fiksuotų kainų.
Auksinė taisyklė paprasta: platintojas turi savarankiškai nustatyti prekių pardavimo kainas galutiniams vartotojams, o gamintojas neturėtų kištis į platintojo kainodarą ar planus siūlyti akcijas bei nuolaidas. Pasak J. Ivanauskienės, susitarimai dėl minimalios arba fiksuotos perpardavimo kainos daro itin didelę žalą vartotojams ir gali būti vertinami kaip konkurencijos pažeidimas.
Darbuotojams žalą darantys susitarimai
Atskira ir ypač jautri konkurencijos teisės sritis – susitarimai dėl darbuotojų. Darbdavių susitarimai nevilioti vieni kitų darbuotojų, nekelti atlyginimų, derinti darbo sąlygas vertinami taip pat griežtai kaip ir kainų karteliai.
Tokie susitarimai, kaip pasakoja Konkurencijos tarybos pirmininkė, gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo atviro susitarimo nekontaktuoti su kito darbdavio specialistais iki tyliai priimtos bendros nuostatos „nejudinti atlyginimų rinkoje“.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip bandymas išvengti darbuotojų kaitos ar užtikrinti stabilumą, iš tiesų tokie veiksmai tiesiogiai riboja darbuotojų galimybes, mažina atlyginimų augimą ir slopina konkurenciją dėl talentų“, – pabrėžia pašnekovė.
Tokie susitarimai ypač pavojingi rinkose ar sektoriuose, kuriuose veikia nedaug darbdavių, o darbuotojų mobilumas yra ribotas.
Kaip elgtis susidūrus su rizika?
Susidūrus su pasiūlymais ar situacijomis, kurios gali riboti konkurenciją, svarbiausia reaguoti laiku: aiškiai nepritarti, neįsitraukti į tokius susitarimus ir kreiptis į Konkurencijos tarybą. Būtina nepamiršti, kad, net jeigu vienas ar keli susitarimo dalyviai neketina laikytis sutartų nuostatų, tačiau tokios savo pozicijos neišreiškia ir neatsiriboja, jie vis tiek gali neišvengti gresiančios atsakomybės.
„Taigi ankstyva reakcija gali padėti sumažinti žalą rinkai ir apsaugoti verslą nuo rimtų teisinių bei reputacinių pasekmių. Kuo anksčiau rizika atpažįstama, tuo lengviau jos išvengti. Todėl raginame nelaukti, kol problema taps pažeidimu“, – sako J. Ivanauskienė.
Pranešti apie konkurenciją ribojančius susitarimus ar pastebėtus signalus galima el. paštu [email protected] arba užpildyti pranešimo formą tarybos interneto svetainėje. Konfidencialumas pranešėjams garantuojamas.
Apie susitarimą Konkurencijos tarybai pranešusios įmonės gali būti atleistos nuo baudos.
Mokymasis – veiksmingiausia prevencija
Praktika rodo, kad konkurencijos teisės pažeidimai daromi ne tik sąmoningai, bet ir dėl žinių stokos bei nepakankamo dėmesio kasdieniams sprendimams.
Tokiose situacijose konkurencijos užtikrinimo kultūra įmonėms tampa ne papildoma, o būtina atsakingo valdymo dalimi. Todėl verslo atstovams svarbu nuolat stiprinti savo supratimą apie konkurencijos taisykles.
Tam sukurta patogi mokymų platforma, skirta ir verslo, ir viešojo sektoriaus atstovams. Joje galima susipažinti su konkurencijos teisės principais, mokytis atpažinti rizikingas situacijas, atlikti testus ir pasitikrinti savo žinias – taip praktiškai įsivertinti, ar kasdieniai sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą