Panašu, kad atslūgo ir pernai nusiritusi krovinių pervežimu užsiimančių įmonių bankrotų banga, tuo metu kaimyninėje Lenkijoje pastebima nauja tendencija - gali būti, kad ten iš konkurencingos rinkos verslai trauksis natūraliai, mat jų įkūrėjai neturi kam palikti veiklos: vaikams šis užsiėmimas per sunkus ir neįdomus.
Situacija pagerėjo
Prieš tris dešimtmečius Klaipėdoje įkurta transporto logistikos įmonė „Emex transport“ šiuo metu yra išsiplėtusi tiek, kad joje dirba daugiau nei pusantro šimto žmonių, o turimų vilkikų skaičius artėja prie šimto.
Pastaruosius dvejus metus bendrovė dirbo nuostolingai, jos vadovas Martynas Čiuželis sako, kad pernai situacija gerėjo.
„Praėję metai buvo geresni nei 2023-ieji, kurie buvo tragiški. Pernai padėtis po truputį susibalansavo, bet daugelis vežėjų dar dirbo į minusą, ne išimtis - ir mes, praėję metai buvo nuostolingi“, - „Vakarų ekspresui“ teigė M. Čiuželis.
Pasak jo, vežėjų bėdos prasidėjo 2022-ųjų pabaigoje, o problemos piką pasiekė 2023 metų viduryje.
"2022 metai buvo patys geriausi vežėjams, o vėliau atsirado disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos, per daug transporto priemonių. Pirmieji signalai, kad jų tiek nereikia, buvo pastebėti jau 2022 metų lapkritį, bet kadangi rinka yra labai inertiška, tai daug įmonių buvo užsisakiusios naujų transporto priemonių. Ir mes jų užsisakėme 34, nors rinka jau buvo užsipildžiusi ir toliau pildėsi.
Bent mums pats blogiausias laikas buvo 2023-iųjų liepa ir rugpjūtis, gruodis„, - aiškino “Emex transport" vadovas.
Jo žiniomis, sektoriuje praėjusiais metais netrūko bankrotų: „Daugiausiai bankrotų buvo pernai - apie šimtas įmonių bankrutavo, viena - su pusantro tūkstančio vilkikų, kita su aštuoniasdešimt, daug kas susimažino transporto parkus.“
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad 2024 metais bankrotai fiksuoti dažniau, juos galėjo lemti dėl geopolitinių priežasčių sumažėjęs krovinių kiekis ir aštrėjusi konkurencija dėl užsakymų.
"Buvo pastebėtas nežymus bankrotų padaugėjimas praėjusių metų pabaigoje, diskutavome apie tai su asociacijos nariais.
Aš manau, kad geopolitinė padėtis tam darė didelę įtaką, vis dėlto krovinių sumažėjo, konkurencija augo", - teigė N. Raulinaitis.
Anot jo, sektoriaus rezultatai gerėja, nors geriausius laikus dar reikia vytis.
"Dar reikia vytis, nėra taip, kad mūsų kreivė tik į viršų eina. Yra šiek tiek sudėtingiau, įtakos turi ir geopolitinė padėtis, bet verslas kažkaip tvarkosi.
Darbo tai vis tiek bus, tik žiūrėsime, kokie jo kaštai bus", - kalbėjo organizacijos vadovas.
Ne vien nuostoliai
„Emex transport“ vadovas M. Čiuželis tikisi, kad šiuos metus verslas baigs uždirbęs pelno.
„Aš labai tikiuosi, kad po tokių dviejų nesėkmingų metų 2025-aisiais mes sugeneruosime pelno. Matome tokių indikacijų, bet kol kas neaišku, kaip bus liepą ir rugpjūtį, kai gamyklos užsidarys ir bus mažiau darbo. Daug kas priklausys ne tik nuo padėties Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, - sakė M. Čiuželis.
Panašias viltis su šiais metais sieja ir daugiau nei 60 vilkikų turinčios bei per 70 žmonių įdarbinusi bendrovė „Klaipėdos transekspedicija“, kuri irgi dirbo nuostolingai.
„Iš mūsų įmonės pusės atrodo, kad saulė pradeda tekėti. Po dviejų metų tamsos. Praėję metai - dar į minusą, viskas lyg ir apie nulį buvo, bet pabaigoje šiek tiek nepasisekė“, - praėjusius metus apžvelgė ir artimiausios ateities lūkesčius įvardijo bendrovės vadovas Gintautas Šiaškus.
Kai kurios sektoriaus bendrovės iš pajūrio pastaruosius kelerius metus išsivertė nepatirdamos nuostolių.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje įsikūrusi „Agrologistika“ pernai pajamas didino 22 proc. iki 64,7 mln. eurų ir uždirbo 2,7 mln. eurų grynojo pelno - dvigubai daugiau nei 2023 metais. Beveik 750 darbuotojų įdarbinusios įmonės ataskaitoje teigiama, kad augimą lėmė turimo transporto parko plėtra - vien vilkikų pernai įsigyta daugiau nei šimtas, bendras jų skaičius išaugo iki 389.
Klaipėdos „Breitto“, kurios transporto parką sudaro apie 40 vilkikų ir dirba netoli šimto žmonių, pernai gavo 40,3 mln. eurų pajamų arba 7,5 proc. daugiau nei 2023 metais, o grynasis pelnas per metus išaugo 2,6 karto iki 357,5 tūkst. eurų.
Alga problemos nesprendžia
Ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies įmonės tarp pagrindinių iššūkių įvardija sunkvežimių vairuotojų trūkumą.
„Linavos“ generalinis sekretorius N. Raulinaitis sako, kad šis klausimas yra vienas iš opiausių ir daro didelį poveikį verslui. Jo vertinimu, šiems darbuotojams mokamas tikrai geras atlyginimas.
"Sudėtingi metai buvo ir dėl darbuotojų trūkumo, migracijos ir įdarbinimo klausimai opūs buvo.
Vairuotojų atlyginimai yra nemaži - nors ir sakoma, kad mažai jiems mokama - tai yra netiesa, apie 1800 eurų dabar yra minimumas, o tai tikrai nėra blogai", - teigė N. Raulinaitis.
Vairuotojų trūkumas sprendžiamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu, prie sunkvežimių vairo sėda daugiau nei pusė šių užsieniečių, kuriems leidžiama dirbti Lietuvoje (šių metų kvota - 24,8 tūkst. žmonių).
Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, Europoje pernai trūko 233 tūkst. vilkikų vairuotojų, o po kelerių metų šis skaičius patrigubės, mat didelė dalis šios profesijų atstovų yra 55 metų ir vyresni, jie greitai išeis į pensiją.
Žvalgosi į Lenkiją
Klaipėdos bendrovės „Emex transportas“ vadovas M. Čiuželis sako, kad pokyčiai kitų Europos šalių transporto sektoriuje gali paveikti Lietuvos įmonių rezultatus. Pavyzdžiui, bankrotai Lenkijoje gali būti naudingi.
"Rezultatai gali priklausyti ir nuo kolegų bankrotų, kiek žinau, Lenkijoje daug kas užsidaro.
Neseniai teko kalbėti su kolegomis iš šios šalies, jie sakė, kad daug vežėjų įmonių savininkų artėja prie pensinio amžiaus, o perduoti šių verslų vaikams nepavyksta, nes šiems tokia veikla neįdomi, per daug sudėtinga: jie mato, kiek tėvai dirba, ir nenori taip pat gyventi. Tai irgi bus natūralus išėjimas iš rinkos", - pasakojo M. Čiuželis.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovo pavaduotoja Vida Kažuro teigia, kad tarp organizacijos narių yra tokių krovinių gabenimo įmonių, kurios domisi galimybe verslą perkelti į kitas šalis.
"Konkrečių atvejų neįvardinsiu, tačiau žinau, kad yra stabdoma veikla, kad perkeliama veikla į Lenkiją. Priežastys įvairios - tarp jų ir susijusios su Mobilumo paketu.
Verslas tekės ten, kur sąlygos geresnės„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Kažuro.
Anot jos, Lietuvoje yra įmonių, kurios siekia, kad tam tikri valdžios dėl tarptautinių sankcijų įvesti veiklos apribojimai būtų pripažinti nenugalima jėga (force majeure).
„Valdžios ir valdžios institucijų sprendimai lėmė, kad kai kurioms transporto paslaugų įmonėms veiklos sąlygos pasikeitė kardinaliai. Verslui sakoma - eikite į naujas rinkas, bet ne taip paprasta, nepakonkuruosi dėl kainų“, - kalbėjo V. Kažuro.
Svarbūs pokyčiai ES
Praėję metai Lietuvoje registruotoms krovinių pervežimo keliais bendrovėms buvo reikšmingi ir dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas spalį galutinai nusprendė naikinti Mobilumo paketo įpareigojimą Bendrijoje dirbančius vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad atšauktus šį reikalavimą verslui tapo lengviau planuoti veiklą, o ekonominis sprendimo poveikis neturėtų būti svarbus.
"Pasidarė aiškumas teisinis - dabar galima planuoti į priekį, priimti sprendimus nebijant, kad kelyje patikrins kontrolieriai, baus ar ne.
Iš ekonominės perspektyvos - taip, kažkokiai sektoriaus daliai tai palengvinimas buvo, nereikėjo grąžinti vilkikų kas 8 savaites, bet šiaip, kad tai labai paveiktų įmonių veiklą iš ekonominės pusės, tai nėra„, - “Vakarų ekspresui" sakė P. Drižas.
Mobilumo paketas - bendros taisyklės Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbantiems vežėjams - Lietuvos verslui labai svarbu, nes dauguma jo paslaugų suteikiamos kitose valstybėse.
„Gal kokie 93 procentai mūsų vežėjų suteiktų operacijų yra užsienyje, mūsų rinka yra Europa: pati pirmoji - Vokietija, po to Prancūzija, Italija, Beniliukso šalys. Dėl to mums tas mobilumo paketas ir buvo skaudžiausias, o Lietuvoje tiek tos rinkos tėra“, - sakė P. Drižas.
TTLA vadovas P. Drižas priminė, kad ES teisme siekta panaikinti Mobilumo paketo reikalavimus dėl kabotažo, vairuotojų komandiravimo, jų darbo ir poilsio, tačiau šios ieškinio dalys netenkintos.
Penkerius metus galiojantis Mobilumo paketas ES šalyse vertinamas skirtingai. Kartu su Lietuva jo reikalavimus ginčijo Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Malta ir Kipras, jas palaikė Estija ir Latvija, tuo metu bendras taisykles palankiai vertina Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Švedija ir Graikija.
Gal kokie 93 procentai mūsų vežėjų suteiktų operacijų yra užsienyje, mūsų rinka yra Europa: pati pirmoji - Vokietija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą