Vežėjų priekaištų valdžia negirdi

Lietuva nuo seno garsėjo kaip tranzitinė šalis, o vežėjų maršrutai ėjo ne tik į Europą ir Skandinaviją, bet ir į buvusias TSRS respublikas. Europinės direktyvos ir bendra geopolitinė padėtis smarkiai pablogino krovinius gabenančių įmonių padėtį, kurią, pasak vežėjų, toliau blogina atitinkamos Lietuvos institucijos. Pastarosios jų adresu išsakomus priekaištus neigia.

Jei ne mokesčiais, tai baudomis

Kreipėsi į redakciją Nijolė Uinskienė ir pateikė keletą dokumentų, susijusių su kelių mokesčiu. Remiantis jais, jos įmonė - UAB „Fedalona" už praėjusius metus liko skolinga dalį šio mokesčio - 1023 eurus. 

Minėtą sumą įmonė sumokėjo, tačiau dabar gauna pranešimus apie už nesumokėtą kelių mokestį skiriamas baudas. Ir pastarosios yra nemažos - siekiančios nuo 350 iki 1000 eurų. Verslininkės teigimu, valdžia ne tik negerina verslo aplinkos šalyje, bet ir baudomis siekia sunaikinti vieną pelningiausių sričių.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvoje taikomo kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai - mokesčio apskaičiavimo metu vertinamas ne tik transporto priemonės ašių skaičius bet ir išmetamųjų teršalų lygis (Euro klasė). 

Pastaroji, verslininkės teigimu, naudotiems vilkikams irgi nustatoma savotiškai - net ir įsigijus apynauję transporto priemonę, gali tekti pirkti brangiau kainuojančias žemesnės Euro klasės transportui skirtas vinjetes arba laukti, kada biurokratai apdalins baudomis.

Pakalbinti kiti vežėjai irgi akcentavo, kad Lietuvos kelių apmokestinimo sistema yra ydinga, labiau orientuota ne į mokesčių surinkimą, o į baudas vežėjams. Pasak jų, Europos valstybėse šis klausimas yra išspręstas taip, kad neapsunkintų verslo, tačiau atsakingos Lietuvos institucijos gerosios praktikos perimti neskuba. Problemų visuma lemia, kad pervežimu užsiimančios įmonės arba išsikelia į kaimynines šalis, arba nutraukia verslą.

 Tai tiesiogiai atsiliepia ir šalies biudžetui, nes iki 2024 m. iš kelių mokesčio kasmet buvo surenkama apie 90 mln. eurų. Nuo šių metų padidinus jo tarifus, papildomai tikėtasi gauti dar 40 mln. eurų, tačiau, greičiausiai, rinkai traukiantis, to padaryti nepavyks. Galimai tai supranta ir valdžia, todėl vis garsiau kalbama, kad už kelius turėtų mokėti ne tik krovinių ar keleivių vežėjai, bet ir privačių automobilių savininkai.

Be to, didieji miestai plečiasi, logistikos centrai iškeliami į jų pakraščius, tačiau mokami keliai prasideda ten pat, kur ir prasidėjo prieš porą dešimtmečių.

„Važinėjant po miestą kelių mokesčio mokėti nereikia, tačiau jeigu nori nuvažiuoti į išsiplėtusio miesto ribose esantį logistikos centrą, dažnu atveju, patenki į mokamų kelių atkarpėlę, kur jau būtina pirkti vinjetę, - paaiškino N.Uinskienė. - Tai papildomai apkrauna verslą bei didina kainą galutiniam vartotojui, nes tokius mokesčius visi permeta ant jų pečių. Bandėme diskutuoti su valdžia, kad mokami keliai prasidėtų už dabartinių realių miestų ribų, tačiau ji liko kurčia."

Galiausiai vežėjai išsakė prielaidą, kad papildomų pinigų institucijoms prireikė, nes planuojama iš esmės keisti šiuo metu keliuose veikiančią automobilių stebėjimo sistemą, kas pareikalaus nemažų lėšų. Valdžia, vežėjų teigimu, užuot pritraukus investicijas ar papildomus pinigus surinkdama iš didėjančių verslų apyvartų, pasirinko paprasčiausią būdą - baudas.

Baudos ir toliau bus skiriamos

Kadangi klausimų ir priekaištų susikaupė daug, redakcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, „Via Lietuva" ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

LTSA atstovai pabrėžė, kad administracinė atsakomybė už nesumokėtą kelių mokestį gali būti pritaikyta per du metus nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl tam tikrais atvejais pasitaiko nesutapimų tarp pranešimų apie padarytą nusižengimą ir apie susidariusią skolą.

 Sistemos savininkas yra „Via Lietuva", todėl jų kompetencija būtų komentuoti, kodėl buvo reikalaujama sumokėti „trūkstamą dalį. LTSA nuomone, teisinio pagrindo tam nėra ir jei važiuojama nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio privaloma taikyti administracinę poveikio priemonę - piniginę baudą.

Komentuodama situaciją su baudomis už įsigytą ne tą Euro klasės vinjetę, LTSA priminė, kad transporto priemonės atitikimas Euro standartui nustatomas pagal gamintojo ar oficialaus jo atstovo išduotą sertifikatą (pažymą).

„Nepateikus tokio dokumento kontrolę vykdantiems pareigūnams, laikoma, kad transporto priemonė šios klasės neatitinka, todėl transporto priemonės valdytojas prieš įsigydamas vinjetę turėtų būti rūpestingas ir išsiaiškinti kokios Euro normos jo transporto priemonė yra, jeigu tokios informacijos nėra registracijos liudijime. Tvarka taip pat numato ir kitus dokumentus, kuriais gali būti pagrįsta Euro norma", - nurodė institucija.

2023 m. duomenimis, LTSA Lietuvos vežėjams surašė apie 1000 nusižengimo protokolų, tačiau negalėjo atsakyti, kam naudojami iš jų surinkti pinigai. To nepatikslino nei „Via Lietuva", nei Susisiekimo ministerija, todėl kyla natūralus klausimas - kur nusėdo iš baudų surinkti šimtai tūkstančių eurų?

Sistema ne keičiama, o tobulinama

„Via Lietuva" atstovė Eglė Nemanytė patikslino, kad įvedus naują „E-tolling" kelių apmokestinimo sistemą, kuri mokesčius skaičiuos pagal nuvažiuojamą atstumą, o ne naudojimosi magistraliniais keliais laiką (kaip yra dabar), keliuose esančios kameros nebus keičiamos naujomis, o projekto „Eismo kontrolės įrangos įrengimas" vertė - 3,9 mln. eurų.

Komentuodama situaciją su vinjetėmis, ji nurodė, kad tuo atveju, kai klientas įsigyja pigesnę vinjetę, ji negalioja, išskyrus atvejus, kai sumokėtas kelių naudotojo mokestis yra toks pat kaip reikalaujama arba didesnis. „Nusipirkęs pigesnę e-vinjetę, klientas gali pateikti prašymą interneto svetainėje www.keliumokestis.lt arba el. paštu [email protected] dėl galimybės pakeisti e-vinjetės variantą, padengus kainų skirtumą bei pateikus reikiamus dokumentus", - paaiškino E.Nemanytė.

Beje, skirtingai nuo LTSA, „Via Lietuva" atstovė teigė, kad yra numatytas tam tikras tolerancijos laikas.

„Kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, privalo turėti galiojančią e-vinjetę. Atsižvelgus į galimus ryšio sutrikimus, transporto priemonės, kurios užfiksuotos važiuojančios mokamais keliais nesumokėjusios kelių naudotojo mokesčio yra pakartotinai patikrinamos praėjus 1 val. po važiavimo ir tik tuomet pažeidimas yra perduodamas į administracinių nusižengimų registrą", - nurodė ji.

Mokės ir toliau

Atsakydama į užklausą Susisiekimo ministerija pažymėjo: „Teisės aktuose nenumatyti atvejai, kai sumokėjus baudą kelių naudotojas atleidžiamas nuo kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo.

Kelių naudotojo mokesčio kuo didesnis surinkimas yra labai svarbus, kadangi šis mokestis yra vienas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias Seimas paskirsto įvairioms sritims (taip pat ir Lietuvos keliams), papildymo šaltinių.

Be to, nuo 2025 m. liepos 1 d. planuojama keisti esamą kelių apmokestinimo sistemą: vietoje kelių naudotojo mokesčio nustatyti elektroninę kelių rinkliavą. Toks kelių apmokestinimo būdas bus teisingesnis, nes apmokestinti transporto priemonių valdytojai mokės už nuvažiuotus kilometrus ir bus įgyvendinamas principas naudotojas/teršėjas moka. Dėl šių priežasčių šiuo metu nesvarstomas mokamų kelių sąrašo mažinimas."

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder