Žolinė - ką svarbu žinoti apie darbo laiką ir apmokėjimą?

Prieššventinę dieną daugumos darbuotojų darbo laikas turi būti sutrumpintas viena valanda. Dirbantiesiems per Žolinę turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą šią dieną – ne mažesnis kaip 2,5 karto didesnis atlygis.

Šventė į kitą darbo dieną neperkeliama

Darbo kodeksas nenumato, kad su poilsio diena sutampanti šventinė diena būtų perkeliama į kitą darbo dieną. Todėl darbuotojams dėl šeštadienį minimos Žolinės papildomas laisvadienis pirmadienį ar kitą darbo dieną nepriklauso.

„Darbuotojai kartais tikisi, kad šventei sutapus su savaitgaliu bus suteikta papildoma poilsio diena, tačiau tokia galimybė Darbo kodekse nenustatyta, – paaiškina Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Šventinė diena į kitą darbo dieną neperkeliama.“

Už darbą per Žolinę – ne mažesnis kaip dvigubas atlygis

Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Ši taisyklė taikoma ir tada, kai darbas rugpjūčio 15 d. iš anksto buvo numatytas darbuotojo darbo ar pamainų grafike.

Jeigu darbuotojo įprastas valandinis atlygis prieš mokesčius yra 10 eurų, už vieną darbo valandą per Žolinę jam turi būti mokama ne mažiau kaip 10 Eur × 2 = 20 Eur.

Jeigu darbas per Žolinę kartu laikomas ir viršvalandiniu, mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas jau yra išdirbęs sutartą savaitės darbo laiko normą ir tą pačią savaitę papildomai dirba švenčių dieną, ši norma viršijama, taigi toks darbas laikomas viršvalandiniu darbu švenčių dieną.

Kai įprastas valandinis atlygis yra 10 eurų, už vieną tokią valandą turi būti mokama ne mažiau kaip 10 Eur × 2,5 = 25 Eur.

Darbas šventinę naktį

Darbo kodekse nėra atskirai nustatyta, kaip turėtų būti sumuojami didesnio apmokėjimo tarifai, kai darbuotojas dirba švenčių dieną naktį. Tokiu atveju vadovaujamasi didesniu taikomu tarifu – už darbą švenčių dienos naktį turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Jeigu švenčių dienos naktį dirbamas ir viršvalandinis darbas, darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip 2,5 karto didesnis darbo užmokestis.

Vietoje didesnio atlygio – papildomas laikas prie atostogų

Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas arba viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš jam taikomo didesnio apmokėjimo koeficiento, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Tokia galimybė taikoma tik darbuotojui pateikus prašymą. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti didesnį apmokėjimą pakeisti papildomu poilsio laiku.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas per Žolinę dirbo keturias valandas ir už šį darbą taikomas dvigubas tarifas, prie jo kasmetinių atostogų gali būti pridedamos aštuonios valandos.

Ar galima įpareigoti dirbti per šventę?

Paprastai skirti darbuotoją dirbti švenčių dieną galima tik gavus jo sutikimą. Darbuotojo sutikimo nereikia, kai jis dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir darbas švenčių dieną yra numatytas patvirtintame darbo ar pamainų grafike, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais išimtiniais atvejais.

VDI primena, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbo laiką, laikytis darbuotojui nustatyto grafiko ir už darbą švenčių dieną atsiskaityti taikydamas Darbo kodekse nustatytus padidinto apmokėjimo tarifus.

Kur kreiptis dėl pažeistų teisių?

Jeigu prieššventinė darbo diena nebuvo sutrumpinta viena valanda, nors darbuotojui ši garantija priklausė, arba už darbą per Žolinę ar viršvalandinį darbą nebuvo tinkamai sumokėta, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį ir paprašyti ištaisyti pažeidimą.

Nepavykus susitarti, ginčas dėl nesumokėto ar netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir faktiškai dirbto darbo laiko nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Informaciją apie kreipimosi tvarką galima rasti VDI parengtoje atmintinėje.