Didėjant nerimui dėl kainų šuolio žiemą, energetikos ekspertai pataria, kaip elgtis vartotojams

Rizika dėl galimo dujų ir elektros kainų šuolio ateinančią žiemą Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinama skirtingai.

Autoritetingos Tarptautinės energetikos agentūros vadovas tikina, kad energetikos kainos žiemą gali taip smarkiai išaugti, kad Europos šalių vyriausybėms vėl reikės subsidijuoti verslą ir gyventojus.

Lietuvos ekspertai tokio pavojaus neįžvelgia ir ramina, kad praėjusių metų scenarijus, kai, Rusijai užpuolus Ukrainą ir paskelbus energetikos karą Europai, teko skubiai imtis drastiškų priemonių, tarp jų valstybinių subsidijų, nepasikartos.

Esą šiuo metu dujų ir elektros kainos Europoje ir mūsų regione yra stabilios, ES dujų saugyklos rekordiškai užpildytos, o tikėtinas Kinijos ekonomikos atsigavimas, dėl kurio galėtų išaugti dujų paklausa, buksuoja.

Energetikos kainos galėtų šoktelti nebent, jei iš rikiuotės išeitų naujai pastatyta dujų infrastruktūra Europoje, nes rezervinių pajėgumų senajame žemyne dabar nėra. Kainas išaugintų ir nepaprastai šalta žiema.

Perspėjo dėl kainų šuolio

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis perspėja, kad šią žiemą gali vėl smarkiai išaugti energetikos kainos ir kad vyriausybės gali būti priverstos įsikišti ir subsidijuoti kainas verslui ir gyventojams.

TEA vadovas savo prognozes grindžia prielaida, kad Kinijos ekonomika greitai sustiprės ir, jeigu bus atšiauri žiema, dujų kainos gali vėl išaugti, o tai savo ruožtu darys spaudimą vartotojams.

B. Birolis BBC laidai „Today“ sakė, esą šią žiemą „negalime atmesti“ dar vieno dujų kainų šuolio.

„Esant scenarijui, kai Kinijos ekonomika yra labai stipri, perka daug energijos iš rinkų, o pas mus atšiauri žiema, galime pastebėti stiprų gamtinių dujų kainų spaudimą, o tai savo ruožtu užkraus papildomą naštą vartotojams“, – teigė jis.

Vis dėlto ekspertai nesutaria, ar Kinijos ekonomika tikrai sustiprės tokiu mastu, kad darytų reikšmingą įtaką pasaulinėms energijos kainoms.

Kinija iš tikrųjų atsigavo po to, kai buvo panaikinti Covid-19 apribojimai, tačiau pastaruoju metu jos ekonomika lėtėjo.

Reitingų agentūra „S&P Global“ neseniai sumažino Kinijos augimo prognozę. Agentūra teigė, esą „kyla rizika, kad jos atsigavimas sumažės dėl silpno vartotojų ir būsto rinkos pasitikėjimo“.

Investiciniai bankai, įskaitant „Goldman Sachs“, taip pat sumažino Kinijos augimo prognozes.

Nepaisant to, J. Birolis tvirtina, kad vyriausybės, įskaitant Jungtinės Karalystės, turėtų toliau siekti energijos taupymo priemonių, ypač artėjant žiemai, nors ir pripažįsta, kad kol kas nėra žinoma, kaip stipriai atsigaus Kinija.

Rinka palyginti rami

Lietuvos energetikos agentūros (LEA ) direktorius Virgilijus Poderys atkreipia dėmesį, kad „žiemos kainomis“ rinkoje prekiaujama jau dabar.

„Kalbant apie dujas, rinkos dalyviai jau nuo seno žiemai yra įdėję apie 55 Eur/MWh kainą, palyginti su dabartine maždaug 35 Eur/MWh kaina. Tai kažkokio didelio Armagedono aš nematyčiau. Nes pernai dujų kaina siekė ir 200, ir 300 ir 400 eurų. Rinka su didele tikimybe tokių įvykių nemato“, – Alfa.lt sakė V. Poderys.

Pernai dujų kaina siekė ir 200, ir 300 ir 400 eurų. Rinka su didele tikimybe tokių įvykių nemato.

Elektros rinkoje, pasak LEA vadovo, situacija taip pat stabili – numatoma žiemos elektros kaina mūsų regione svyruoja apie 100 Eur/MWh.

V. Poderys pastebėjo, kad rinkos dalyviai ir dauguma ekspertų nemato galimų dujų tiekimo „nutrūkimų“. Iš dalies dėl to, kad Europoje per metus pastatyta nemažai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų.

„Jeigu dujų tiekimo infrastruktūra veiks normaliai, ji padengs vartojimą – dujų užteks. Bet į ką atkreipia dėmesį rinkos dalyviai, kad nėra tiekimo infrastruktūros rezervo, kurį galėtume panaudoti. Jeigu kas nors atsitiktų su esama infrastruktūra, įtampa atsirastų. Ir ta įtampa atsirastų žiemą, kai padidėja vartojimas“, – svarstė LEA vadovas.

V. Poderys kaip pavyzdį pateikė pernai įvykusį gaisrą JAV didžiausiame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto terminale „Freeport“, dėl ko dujų kaina iš karto pašoko.

„Aišku, panašaus masto įvykis galėtų būti neįprastai šalta žiema. Tokiais atvejais, sutrikus infrastruktūrai ar esant šaltai žiemai, tam tikros įtampos gali atsirasti. Bet tokiais scenarijais kaip pernykštis, kai rinką buvo apėmusi panika, aš netikiu“, – prisipažino V. Poderys.

Tokiais scenarijais kaip pernykštis, kai rinką buvo apėmusi panika, aš netikiu.

LEA vadovas nemato ir grėsmės, kad, Kinijos ekonomikai atsigavus, galėtų smarkiai išaugti dujų poreikis ir dėl to pašoktų žaliavos kaina.

„Šios pranašystės neišsipildė. Taip, Kinija auga, bet nuosaikiai.

Be to, Kinijos centrinis bankas mažina palūkanas. Kitaip sakant, nori stimuliuoti ekonomiką.

Tai reiškia, kad nėra savaime suprantama, kad Kinijos ekonomika augs kaip anksčiau po 7 proc., 8 proc. ar 10 proc. per metus. To, man atrodo, nebus“, – svarstė V. Poderys.

Virgilijus Poderys: vartotojai turėtų svarstyti ne tik fiksuotos kainos, bet ir su biržos kainomis susietus planus.
Dainius Labutis / ELTA

Scenarijus nepasikartos

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas teigė, kad negalima atmesti blogiausio scenarijaus, kad žiema bus šalta ir ilga ir kad Europai teks konkuruoti dėl SGD su Kinija, ir kad dujų kainos išaugs.

Tačiau net ir blogiausiu atveju energijos kainos esą nepasieks tokio lygio, koks buvo pernai rudens pradžioje.

Europa daug padarė, spręsdama apsirūpinimo dujomis problemas.

„Europa daug padarė, spręsdama apsirūpinimo dujomis problemas. Vokietija įsirengė jau tris SGD importo terminalus (neturėjo nė vieno), po vieną terminalą atsirado Estijoje (kartu su Suomija), Nyderlanduose, Graikijoje, Prancūzijoje, planuojama Ispanijoje, Lenkijoje ir kitur.

Sudarytos naujos ilgalaikės SGD pirkimo sutartys, padidintas dujų tiekimas vamzdynais iš Norvegijos ir Azerbaidžano.

Svarbiausia – ES šalys sutiko pirkti gamtines dujas kartu, nekonkuruodamos tarpusavyje, kaip kad buvo pernai. Dujų saugyklos užpildytos jau beveik 80 proc. ir iki lapkričio tikrai dar papilnės“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.

Subsidijos nereikalingos

Taip pat esą mažai tikėtinas scenarijus, kad energetikos kainų šuolis galėtų būti toks didelis, kad vyriausybės būtų priverstos subsidijuoti kainas, kaip tai buvo daroma praėjusią žiemą.

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija jau rekomendavo kitais metais nebesubsidijuoti elektros ir dujų kainų. „Tikimasi, kad jos neišaugs tiek, kad reikėtų dar subsidijuoti“, – sakė energetikos ekspertas.

LEA vadovas V. Poderys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apatinė kaina, nuo kurios valstybė neteikdavo subsidijų, buvo 28 ct/kWh. Prognozuojama didmeninė elektros kaina žiemą – 10–12 ct/kWh.

„Jeigu šią kainą paverstume mažmenine, ji vis tiek būtų mažesnė nei 28 ct/kWh. Ar valstybė imtųsi subsidijuoti tokią kainą, aš abejoju“, – sakė LEA vadovas.

Dujų rinkoje šiuo metu Lietuvoje mažmeninė kaina yra 87 centai už kubinį metrą (ct/kub. m) klientams, kurie šildosi dujomis, ir 1,36 ct/kub. m dujas naudojantiems viryklėms.

„Jeigu išsipildytų dabartinės kainų prognozės žiemai, mažmeninės dujų kainos be subsidijų būtų tokios pačios arba mažesnės. Abejoju, ar valstybė turėtų tokias kainas subsidijuoti“, – pastebėjo V. Poderys.

Persistengėme, bet esame saugūs

Ar Lietuva turi sukaupusi pakankamai dujų atsargų, įsigytų žemomis kainomis? Ar to užteks, kad išvengtume kainų šuolio ateinančią žiemą?

V. Jankausko nuomone, Lietuva, turėdama SGD terminalą Klaipėdoje, galinti kaupti dujas Inčukalnio dujų saugykloje, turi puikias apsirūpinimo dujomis sąlygas. Be to, nuo dujų kainų galimo augimo galima apsidrausti ilgalaikiais sandoriais.

„Šiuo požiūriu Lietuva dar netgi persistengė, apsidrausdama nuo dujų kainų galimo augimo: praėjusių metų pabaigoje nupirko 75 proc. visų šiems metams reikalingų dujų po 125 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh), nors jau gruodžio mėnesį jų kaina biržoje tesiekė 80 Eur/MWh, daug daugiau, nei paprastai sukaupė Inčukalnio dujų saugykloje Latvijoje.

Taigi, iš vienos pusės, garantuoti kiekiai už garantuotą kainą, iš kitos pusės, tikrai permokėta, o už tai mokame mes, vartotojai, taip pat ir biudžetas, nes subsidijos vis dar taikomos.

Tikėkimės, kad kitiems metams „Ignitis“ irgi užtikrins, kad dujų būtų pakankamai, tačiau už realesnę kainą“, – svarstė V. Jankauskas.

Tikėkimės, kad kitiems metams „Ignitis“ irgi užtikrins, kad dujų būtų pakankamai, tačiau už realesnę kainą.

LEA duomenimis, dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia 77,5 proc. Birželio 1 d. ES saugyklos buvo užpildytos 69,25 proc.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu siekia apie 62 proc. Per birželio mėnesį saugyklos užpildymas padidėjo nuo 50 proc.

V. Poderys teigė, kad dujų užpildymas Europoje yra rekordinis – vasarą esą jos niekad tokio lygio nepasiekdavo. „Dauguma rinkos dalyvių ekspertų sutaria, kad lapkričio 1 d. jos bus užpildytos 100 proc.“, – tikino jis.

LEA vadovas atkreipė dėmesį, kad Inčukalnio dujų saugykla taip pat rekordiškai užpildyta. Be to, netrukus pradės veikti SGD terminalas Suomijoje. „Mūsų regione tikrai esame saugūs“, – užtikrino V. Poderys.

Kurį planą pasirinkti?

Šiuo metu nepriklausomi elektros energijos tiekėjai buitiniams vartotojams siūlo pigiausius 5–6 mėn. laikotarpio planus, tokiu būdu signalizuodami galimą elektros augimą šią žiemą.

Alfa.lt prašė ekspertų patarti, gal buitiniams vartotojams Lietuvoje verta šiuo metu pasirinkti elektros ir dujų tiekimo planus, fiksuojant kainą ilgesniam – dvejų ar trejų metų laikotarpiui ir taip apsidrausti nuo galimų rinkos svyravimų.

V. Jankauskas atsakė, kad dėl plano pasirinkimo turi apsispręsti pats vartotojas.

„Jei nori pastovumo, garantijų, kad kaina nesikeis, reikia sudaryti ilgesnio laikotarpio (dvejų ar trejų metų trukmės) sutartis ir nesijaudinti, jei kainos šokinės.

Jei vartotojas aktyvus, seka, kas dedasi elektros biržoje, mato prognozes, gali pasirinkti pusės metų trukmės ar su birža susietą planą.

O tiekimo planus visai lengva pasikeisti internetu, telefonu ar nuvykus į tiekėjo atstovybę“, – pastebėjo profesorius.

Vidmantas Jankauskas: jei vartotojas aktyvus, seka, kas dedasi elektros biržoje, mato prognozes, gali pasirinkti pusės metų trukmės ar su birža susietą planą. BNS foto

LEA vadovas V. Poderys teigė manantis, kad vartotojai turėtų svarstyti ne tik fiksuotos kainos, bet ir su biržos kainomis susietus planus.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad neprofesionalus žmogus, paprastas buitinis vartotojas sudaro sandorį su profesionaliu nepriklausomu tiekėju, kuris turi daugiau informacijos.

„Nepriklausomas elektros tiekėjas tokiame sandoryje visada apsidraus ir sau sudarys palankesnes sąlygas, jeigu nėra tikros, labai kietos konkurencijos. Kai 99,9 proc. rinkos priklauso trims žaidėjams, jie dirba tam tikromis komforto sąlygomis.

Tai oligopolinė, ne tikroji konkurencinė, rinka. Pagal vadovėlius turėtų būti bent 4–5 ar daugiau žaidėjų“, – pastebėjo V. Poderys.

Kai 99,9 proc. rinkos priklauso trims žaidėjams, jie dirba tam tikromis komforto sąlygomis. Tai oligopolinė, ne tikroji konkurencinė, rinka.

Ekspertas mano, kad nepriklausomi tiekėjai, siūlydami fiksuotas kainas, visada užsideda tam tikrą saugumo maržą.

„Kai siūlai fiksuotas kainas, ateityje gali būti tiek klientui, tiek tiekėjui palanki – negali žinoti, kas bus.

Tai visada į fiksuotą kainą įdedama ir tam tikra saugumo dedamoji. Kai klientas renkasi biržos kainą, antkainio nėra, nes visą riziką prisiima klientas.

Aš pats pasirinkau rinkos planą“, – šypsodamasis prisipažino LEA vadovas V. Poderys.

Elektros kainų dinamika

Birželio mėn. Lietuvos vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 98,7 Eur/MWh – tai trečias pagal brangumą mėnuo šį pusmetį: didesnės kainos buvo tik sausį ir vasarį.

Birželio mėn. vidutinė Lietuvos didmeninė elektros kaina yra 26,5 proc. didesnė, nei buvo gegužę (78,02 Eur/MWh), tačiau 55,8 proc. mažesnė, negu buvo prieš metus (223,16 Eur/MWh).

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinantiems metams numatomos 100–165 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 50–100 Eur/MWh. Lietuvos didmeninės elektros kainos išlieka artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Šaltinis: LEA