Didėjantis medikamentų vartojimas palieka pėdsaką gamtoje: kaip vaistų likučiai atsiduria Baltijos jūroje?

Kalbant apie Baltijos jūros taršą neretai pabrėžiami tik verslo, ūkio subjektų „nuopelnai“, vis dėlto mokslininkai sako, kad nemažai prie taršos prisideda ir paprasti gyventojai. Būtent iš namų ūkių į vandenį patenka įvairių teršalų, tarp jų - ir farmacinių medžiagų.

Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet vaistų įsigyjama vis daugiau. Nepanaudoti vaistai, jų galiojimo laikui pasibaigus, paprasčiausiai išmetami į atliekų konteinerius ar į klozetus.

Didėja ir į vaistines grąžinamų pasenusių vaistų kiekiai. Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje buvo surinkta beveik 6 tonos nebenaudojamų medikamentų, 2017 m. - 14 tonų, 2018 m. - beveik 20 tonų, o 2020-aisiais - net 28,5 tonos vaistų.

Nors lietuviai sąmoningėja ir vis dažniau nebereikalingus vaistus grąžina į vaistines, vis dar didžiuliai kiekiai farmacinių medžiagų patenka ir į gamtą.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai tiria, kokios yra farmacinių medžiagų vartojimo tendencijos bei kokie vaistų likučių kiekiai patenka į vandens telkinius.

Apie šią problemą bei atliekamus tyrimus „Vakarų ekspresui“ pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Sergej Suzdalev.

Kas paskatino atlikti tokius tyrimus?

Su vaistų likučių tyrimais Pietų Baltijos regione kartu su partneriais iš kitų šalių pradėjome dirbti nuo 2016 metų, o nuo praėjusių metų susiaurinome savo tyrimų lauką iki Lietuvos ir Latvijos.

Tyrimai atsirado ne be priežasties. Europos Sąjungoje yra leista vartoti apie 3 000 farmacinių medžiagų. Manoma, kad nuo 2000-ųjų iki dabar vaistų, skiriamų žmonėms, kiekiai padvigubėjo. Matomas labai aiškus vaistų vartojimo tendencijų augimas.

Kita priežastis, paskatinusi tyrimų būtinybę, buvo pradėjusi atsirasti informacija, kad tų vaistų likučių randama ne tik paviršiniuose vandenyje - upeliuose, ežeruose, jūroje, bet ir požeminiuose vandenyse, geriamajame vandenyje, dirvožemyje, tam tikrų gyvūnų audiniuose.

Tai paskatino daugiau dėmesio skirti vaistų likučių tyrimams, nes vaistų sudėtyje esančios cheminės medžiagos yra potencialiai pavojingos aplinkai.

Norime užkamšyti duomenų spragas - sužinoti, kokios medžiagos patenka į aplinką, kur jos kaupiasi, kokios koncentracijos aptinkamos, ar tos medžiagos yra pavojingos vandens organizmams.

Kaip atliekami ir kiek laiko trunka šie tyrimai?

Yra du skirtingi tyrimų etapai. Visų pirma nagrinėjame esamus statistinius duomenis - kiek vaistų skirtingose šalyse žmonės vartoja, kokie vaistai dominuoja tarp vartojamų, kaip skaičiai skiriasi skirtingose šalyse.

Pasaulyje apie 90 procentų visų vaistų likučių į aplinką patenka iš namų ūkių, todėl kitas tyrimų etapas yra išanalizuoti, kiek vaistų su nutekamaisiais vandenimis keliauja kanalizacijos vamzdžiais į nuotekų valyklas, kiek jų išvaloma, kokia dalis po nuotekų valymo patenka į aplinką.

Imame mėginius nuotekų valyklose, analizuojame vaistų koncentracijas, lyginame duomenis prieš nuotekų valymą ir po valymo. Siekdami įvertinti, kaip kinta vaistų likučių koncentracijos natūralioje aplinkoje bei kokį poveikį gali turėti aplinkai, taip pat imame mėginius iš vandens telkinių, į kuriuos tos nuotekos yra išleidžiamos.

Mėginių paėmimo procedūra nėra ilgai trunkanti. Didžiąją dalį laiko sąnaudų sudaro mėginio paruošimas, kadangi yra tam tikros mokslinės procedūros, kaip mėginys turi būti paruoštas. Tada specialia, itin jautria laboratorine įranga atliekamas dominančių cheminių medžiagų tyrimas, nustatant jų koncentracijas nuotekų arba vandens mėginiuose.

Šiuo metu vykdomo „MEDWwater“ projekto apimtyje planuojame tirti 25 farmacinių medžiagų koncentracijas Lietuvos bei Latvijos nuotekų valyklose ir vandens telkiniuose ir iš viso išanalizuoti apie 150 mėginių. Vien mėginių cheminė analizė trunka apie 2-3 mėnesius. Greitu laiku, tikimės, jau galėsime pasidalinti rezultatais.

Kur Lietuvoje ėmėte mėginius? Ar tik Vakarų Lietuvoje?

Ne, ne tik Vakarų Lietuvoje - Klaipėda, Kretinga, Telšiai, Mažeikiai, Šiauliai, Joniškis, Radviliškis ir Rokiškis. Latvijoje taip pat tyrimai atliekami 8 nuotekų valyklose. Mėginius ėmėme du kartus - pernai vasarą ir šią žiemą, kad galėtume palyginti skirtumus pagal sezoną.

Kokių farmacinių medžiagų daugiausia randate? Galbūt jau matote kokią nors tendenciją?

Analizės vis dar atliekamos, bet jau matome, kad didžiausiomis koncentracijomis išsiskiria skausmą malšinantys vaistai: ibuprofenas, paracetamolis, diklofenakas.

Mažesnėmis koncentracijomis aptinkamos ir antibiotinės medžiagos, kurioms skiriama itin daug dėmesio dėl jų potencialaus neigiamo poveikio aplinkos komponentams.

Matome, kad praktiškai visose nuotekų valyklose, tiek į jas įtekančiame nuotekų sraute, tiek po valymo, dominuoja skausmo malšinimo vaistai. Tai siejame su tuo, kad žmonės daugiausia vartoja šių vaistų, nes jie nėra receptiniai, juos lengva gauti bet kurioje vaistinėje. Kiek tų vaistų suvartojama, tiek vėliau galima tikėtis rasti nuotekose.

Kad būtų lengviau suvokti, ar tai didelė problema - apie kokį farmacinių medžiagų kiekį vandenyje kalbame, kokia jų koncentracija?

Analizuojant mikroteršalus ir ypač vaistų likučius, kad ir kaip baisiai tai skambėtų, kalbame apie koncentracijas, kurios išreiškiamos nanogramais litre (ng/l). Tai yra milijardinė (10-9) gramo dalis. Pavyzdžiui, paracetamolio koncentracija gali siekti 35 tūkstančius ng/l.

Atrodo, kad daug, bet tai yra sąlyginai maža koncentracija, palyginti su kitomis cheminėmis medžiagomis, tarkime, sunkiaisiais metalais ar naftos produktais, kurie fiksuojami gerokai didesniais kiekiais.

Taip pat reikia paminėti, kad nei paracetamolis, nei ibuprofenas nėra priskiriami toms ypač pavojingoms medžiagoms, kurių net ir labai didelė koncentracija gali turėti įtakos aplinkai.

O kaip antibiotikai?

Kol kas antibiotikai neišsiskiria didelėmis koncentracijomis. Kad ir kaip būtų, nuotekose mes jų aptinkame, tik jų koncentracijos yra kur kas mažesnės nei analgetikų ir kol kas galima manyti, kad nesukelia pavojaus mūsų vandens telkiniams.

Per tuos metus, kai tiriate vaistų likučius vandenyje, galbūt pastebėjote kokių nors vaistų vartojimo pokyčių?

Sunku pasakyti, nes skiriasi metodiniai dalykai. 2016 metais tyrimai buvo atliekami vienokia įranga, dabar - kitokia, todėl tiesiogiai lyginti rezultatų su ankstesniais negalima. Skiriasi ir įranga, ir metodika, kokybiniai vertinimo aspektai.

Vis dėlto teko pastebėti, kad diklofenako, kuris priskiriamas prie potencialiai labiausiai pavojingų vandens aplinkai medžiagų, koncentracija Baltijos jūros priekrantėje ir pajūrio regione anksčiau nesiekė vieno nanogramo litre.

Šiuo atveju po paskutinių mėginių analizių pastebėjome, kad vandens telkiniuose, labiau nutolusiuose nuo jūros, mažesniuose upeliuose, jo koncentracija yra didesnė, gali siekti iki 18-20 nanogramų litre.

Tai nėra grėsmingas kiekis, bet šiokį tokį padidėjimą pastebime. Vis dėlto laukia įdomus ir sudėtingas darbas atsekti visus šaltinius, kurie galimai turi įtakos tokiems rodikliams.

Kaip medikamentai daro poveikį aplinkai? Galbūt yra atliktų tyrimų užsienyje, kurie įrodytų neišvalomų farmacinių medžiagų pasekmes?

Tenka analizuoti užsienio kolegų tyrimus, tad esu skaitęs, jog vaistų likučiai gali paveikti laukinę gyvūniją, aplinką.

Ne vienas ir ne du tyrimai buvo atlikti su žuvimis, veikiant jų populiacijas tam tikrų vaistų koncentracija. Buvo pastebėta, kad kai kuriais atvejais antidepresantai gali paveikti žuvų elgseną taip, jog net gali kilti pavojus žuvyčių išgyvenamumui.

Ne kartą diklofenako buvo rasta žuvyse, ūdrose - jo randama ne tik aplinkoje, bet ir organizmuose, tad jis geba juose kauptis.

Taip pat, atrodo, Azijoje, buvo užfiksuotas atvejis, kai gyvūnų gydymui naudojamas diklofenakas padidino grifų mirtingumą. Paukščiai gaudavo vaisto koncentraciją maitindamiesi kritusių galvijų mėsa ir tai juos paveikė.

Kodėl vaistų likučiai visiškai neišvalomi nuotekų valyklose?

Yra įvairių pamąstymų. Vaistams būdinga tai, kad nėra būtinybės jų tiesiogiai išmesti į kanalizaciją. Žinoma, jei pasenusius vaistus tiesiog išpylei į klozetą, tiesiogiai prisidėjai prie taršos. Bet nebūtina to daryti, kad vaistai nukeliautų į aplinką, yra ir netiesioginis prisidėjimas.

Pavyzdžiui, žmogui išgėrus tabletę, veikliosios medžiagos vėliau natūraliai pasišalina iš organizmo su šlapimu. Priklausomai nuo medikamento rūšies, nuotekų valyklą vaistų likučiai gali pasiekti išsaugoję nuo 30 iki net 90 procentų savo veiksmingumo. Tai reiškia, kad organizme suveikia tik dalis vaisto, o visa kita keliauja į kanalizaciją ir nuotekų valyklas.

Kitas dalykas yra pačiose valyklose taikomos technologijos. Reikia suprasti, kad mūsų nuotekų valyklos buvo statomos labai seniai ir technologijos buvo skirtos kuo efektyviau išvalyti perteklinį azoto, fosforo kiekį.

Tada niekas negalvojo, kad XXI amžiuje reikės pradėti mąstyti apie mikroteršalų valymą - vaistų, plastikų. Todėl nereikia stebėtis, kad valyklos nepajėgios jų išvalyti.

Nors, pavyzdžiui, ibuprofenas yra išvalomas beveik 100 procentų, nes naudojami tam tikri filtrai, biologiniai procesai. Problemų yra su diklofenaku, kurio išvaloma tik apie 20-30 procentų, visas likęs kiekis tiesiai keliauja į vandens telkinius.

Ką reikėtų daryti, kad tos medžiagos nepatektų į gamtą?

Vis dažniau kalbama apie galimybę pačiose nuotekų valyklose diegti papildomo valymo technologijas.

Nuotekų valykla Kretingoje yra pirmoji Lietuvoje, kuri pradėjo bandomuosius tyrimus siekiant įdiegti inovatyvias papildomo valymo technologijas. Naudojamas granuliuotos anglies filtras, per kurį papildomai išvaloma apie 15-20 procentų visų į Kretingos valyklą atitekančių nuotekų.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad tokių filtrų dėka pavyksta pasiekti iki 90 procentų efektyvumą valant beveik visas farmacines medžiagas. Tuo reikėtų pasidžiaugti.

Kretingos ir Klaipėdos nuotekų valyklos, ko gero, turi daugiausiai patirties Lietuvoje šioje srityje. Jos domisi, bendradarbiauja, ieško būdų, kaip pagerinti šitą procesą, žiūri į priekį.

Kaip planuojate pritaikyti savo tyrimo rezultatus?

Norime prisidėti prie efektyvesnio farmacinių medžiagų išvalymo ateityje. Europos Sąjunga laukia strateginių pasiūlymų, tad, atlikę tyrimus, lygiagrečiai norime ištirti jau minėtas pažangias nuotekų valymo technologijas, įvertinti, kiek tai efektyvu.

Iki šių metų pabaigos sieksime parengti vandens telkinių apsaugos gaires, strategines rekomendacijas dėl aktualių farmacinių medžiagų stebėjimo.

Tokia informacija labai reikalinga Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios vykdo stebėseną ir yra suinteresuotos gauti naujos informacijos, kokia yra situacija ir kaip su tuo visiems kartu kovoti.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder