Archeologai baigia kasinėjimus po Klaipėdos bažnyčios bokštu; rado ir istorinį lobį

Tyrinėtojams pavyko rasti išskirtinių eksponatų, papildysiančių muziejų. Vieną radinį pavadino istoriniu lobiu.

Trečius metus Klaipėdos Turgaus gatvėje, vietoje, kur stovėjo pokaryje nugriauta Šv. Jono bažnyčia, vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Šį rudenį mokslininkai baigia trejus metus trukusius darbus plote, kur stovėjo bažnyčios bokštas, kadaise puošęs Klaipėdos panoramą ir tarnavęs kaip navigacinis ženklas jūrininkams.

Kapaviečių neberado

Iš viso jau ištirta apie trečdalis bažnyčios teritorijos.

Šiais metais tirtas, anot archeologės dr. Raimondos Nabažaitės, mažesnis plotas vakarinėje dalyje. Archeologai ištyrė kone 4–5 metrų gylio istorinį sluoksnį.

Praėjusiais metais mokslininkai aptiko 61 kapavietę. Šiemet palaikų neaptikta, todėl manoma, kad vakarinėje dalyje galėjo būti įėjimas į bažnyčią, čia laidojimų nebūta. Iš viso šiemet ištirta apie 130 kvadratinių metrų ploto.

„Atidengta likusi bažnyčios bokšto vakarinė pamatų dalis. Ką radome? Tuomet inžinieriai, statydami bažnyčią, panaudojo ankstesnius monumentalaus pastato pamatus, kurie juosė bažnyčios bokštą“, – pasakojo R.Nabažaitė.

To meto statytojai, projektavę aukštą bokštą, panaudojo ir buvusias struktūras.

Kasinėjant rasta įvairių porceliano, stiklo indų šukių, smulkių monetų, kumeliuko kaukolės fragmentas.

Suprasti akimirksniu

Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais ir atstatytų bažnyčių Klaipėdoje.

1944 metais Šv. Jono bažnyčia apgadinta karo veiksmų, sovietų valdžia jos neleido restauruoti. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate.

Ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu – taip, kaip ji atrodė po 1856–1858 metų rekonstrukcijos. Tuomet maldos namai rekonstruoti po gaisro.

Aptiko paminklinę plokštę

Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė du išskirtiniai radiniai.

Vieną jų R.Nabažaitė įvardijo kaip lobį istorikams.

Rasta antkapinė plokštė su matomomis lotyniškomis raidėmis.

Ant plokštės likę įrašai su pavarde Reider ir trumpiniu „cap“ – aliuzija į eitas pareigas. Istorikai kartu su archeologais nustatė, kad epistafinė plokštė mena Klaipėdos tvirtovės gubernatorių, vėliau tapusio ir komendantu.

„Iš tiesų apie šią asmenybę dar teks giliau pasidomėti.

Prūsijos valdymo sistemoje gubernatorius buvo antras po kunigaikščio.

Tokį radinį aptikti – didžiulis lobis. Tai konkreti sąsaja su istorine asmenybe. Turi plokštę ir kitą įdomumą.

Pats gubernatorius mirė 1636 m. 1659 m. jis buvo palaidotas senesnėje bažnyčioje, kitapus Turgaus gatvės.

Dar anksčiau archeologai, tyrinėdami senąją bažnyčią, pastebėjo, kad kai kurie kapai yra tušti, kripta tuščia, manoma, kad palaikai buvo perlaidoti.

Tikėtina, kad ir kapitonas buvo perlaidotas. Reikia pripažinti, kad pokaryje bažnyčia buvo nurengta iki pamatų.

Tai čia toks didelis atradimas“, – pasakojo R.Nabažaitė.

Bandys iškelti šulinį

Dar vienas radinys turėtų praturtinti Mažosios Lietuvos istorijos fondus.

Archeologai atkasė septynių vainikų žiedą, kuris galėjo tarnauti miestelėnams XVI amžiuje.

Manoma, kad šulinį užkasę žmonės tai darė paskubomis: rasti du kibirai, vyriškas, maždaug 45 dydžio, batas.

Viliamasi, kad šulinį pavyks restauruoti ir jis papildys muziejaus ekspoziciją.

Planuojama eksponuoti ir kitus radinius, kurių skaičiuojama beveik tūkstančiais.

Tarp jų ir koklių detales, rodančias, kad Klaipėdoje kūrėsi pasiturintys žmonės.

Pradės nuo bokšto

Skaičiuojama, kad jau ištirta apie trečdalis bažnyčios ploto.

Pirmieji tyrimai buvo skirti bokštui, nes jau planas atkurti istorinės bažnyčios dalį pamažu virsta realybe.

Bokšte planuojama kripta, ekspozicija, informacijos centras ir apžvalgos aikštelė.

Preliminari 75 metrų aukščio bokšto projekto įgyvendinimo vertė – apie 3 mln. eurų.

Bokšte būtų perlaidoti ir ankstesnių tyrinėjimų metu aptikti palaikai, taip pat veiktų suvenyrų parduotuvė, ekspozicija, viršuje atsirastų apžvalgos aikštelė.

Siekis atkurti Šv. Jono bažnyčią yra deklaruotas miesto ilgalaikiame plėtros plane, projektui taip pat yra suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

Seimas 2020 metų sausį pripažino šį projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.

Remiantis preliminariais skaičiavimais, visos bažnyčios atkūrimo vertė gali siekti apie 16 mln. eurų.