Pavyzdžiui, šis ąžuolo kelmas karvių ganykloje. Tiesa, jis – labai didžiulės apimties. Ir neišrautas.
Pūpso sau šalia Norkaičių dvaro.
Tačiau jau sudomino mūsų mitologinio pasaulio tyrinėtojus, nes galbūt susijęs su mitine šventviete.
Tad nudžiugau, kad po 4 metų vakar jį vėl radau ten pat. Ir tokį patį.
Mirusio galingo ąžuolo kelmas būtų tik medžio dalis, jei ne 1801 m. Norkaičių dvarą pirkusio jo valdytojo Gotliebo Gabrieliaus Funcko namų knygos įrašas.
Esą senovėje dvaro aplinkoje augęs didžiulis ąžuolas, o aplink jį buvo pastatytas namas.
Medžio kamienas buvęs jo viduje, šakos – išsikišusios laukan.
„Aplinkui dunksoję miškai ir tyrlaukiai.
Senieji prūsai kažkokio karo metu šiame name laikė paslėpę medinę dievaičio Patrimpo stovylą, pastatyto po ąžuolu, kuris žaliavęs ir žiemą.
Čia prieglobstį rasdavę prūsai laikę medį ir namą šventais“.
Mįsliga istorija, kas be ko.
Bet Lietuva ir yra ištisas legendų miškas!
Esame tokie turtingi, kad patys to nesuvokiame, nes nėra žmogaus ar žmonių grupės, kuri tą mišką mintinai pažinotų. Linkiu keliauti po jį! :-)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą