ĮDOMU. Seminaro dalyviai apžiūrėjo AB „Klaipėdos energija“ perimtus geoterminės jėgainės įrenginius.

Geoterminiai ištekliai - lobis po klaipėdiečių kojomis

Mokslininkai teigia, kad senkant planetos iškastinio kuro ir biokuro ištekliams netolimoje ateityje apie trečdalį energijos žmonija turės pasigaminti iš žemės gelmėse slypinčios šilumos. Būtent iš gilesniųjų žemės sluoksnių geoterminės energijos, kuri karšto vandens telkinių pavidalu glūdi ir po visu Vakarų Lietuvos regionu.

Klaipėdos universiteto mokslininkų teigimu, po mūsų kojomis esančią geoterminę energiją galima „įdarbinti“ ne vien gaminant šilumą ar elektrą, o ir išnaudoti gydomąsias geoterminio vandens galias.

Nauja - tai užmiršta sena

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi UAB „Geoterma“ geoterminė jėgainė 20 metų iš 1,1 km gylio gręžinių siurbė karštą vandenį, gamino bei tiekė šilumą į Klaipėdos miesto centralizuotus šilumos tinklus.

Procesas nutrūko 2017 m., kai dėl ženkliai pabrangusių dujų kainos neatlaikiusi kitų šilumos gamintojų konkurencijos bendrovė bankrutavo. Tik šį pavasarį valstybinė įmonė buvo išpirkta Klaipėdos miesto savivaldybės bei perduota valdyti AB „Klaipėdos energija“.

Energetikai neslepia ambicijų „Geotermoje“ atgaivinti šilumos gamybą. Juo labiau kad iškastinio kuro era baigiasi ir pasaulis pereina prie švarios atsinaujinančios energijos - biokuro, vėjo, saulės, geoterminių išteklių - panaudojimo.

Ką galima „išspausti“ iš klaipėdiečių perimtos įmonės, energetikai ir Klaipėdos universiteto mokslininkai diskutavo susirinkę į ES Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos (2014-2020) BSAM projekto seminarą „Klaipėdos miesto šildymo sistemos turto valdymas“.

Seminaras buvo organizuotas ES Pietų Baltijos programos BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto lėšomis, bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos energija“.

Projekto tikslus ir pirminius rezultatus pristatė BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto grupės vadovė prof. dr. Olga Anne, pakvietusi dalyvius diskusijos.

„Klaipėdoje turime “Geotermą„ - vienintelę tokią šilumos gamybos įmonę Baltijos šalyse, bet mūsų kaimynystėje - Vokietijoje, Lenkijoje - yra per 50 tokių veikiančių geoterminių jėgainių, Reikjavike taip pagaminama net 98 proc. miestui būtinos šilumos. Technologija nėra nauja, ji gali ir turi būti vystoma, išnaudojama visokeriopai“, - argumentavo prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius.

Uostamiesčio mokslininkai per kelis dešimtmečius yra atlikę išsamius vietinio geoterminio vandens tyrimus.

Mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su AB „Klaipėdos energija“ turto valdymo, tinklų ilgaamžiškumo ir avarijos prevencija, pristatė KU prof. dr. Jolanta Janutėnienė.

Pasak mokslininkės, tyrimai gali būti naudingi suvaldant technologinius šilumos gamybos procesus bei papildomai išnaudojant požeminių išteklių gydomąsias galias ir jų pritaikomumą ekologiniams tyrimams.

Sveikatos ir mineralų šaltinis

Pasak AB „Klaipėdos energija“ technikos direktoriaus Mariaus Prelgauskio, kol kas energetikai mato perspektyvą išnaudojant „Geotermos“ antžeminę įrangą - dujinius katilus, akumuliacinę talpą.

Tačiau neabejojama, kad 1997 metais sumontuotus daniškus šilumos siurblius teks pakeisti modernesniais. O kelerius metus nenaudoti gręžiniai dar neišbandyti, jų atnaujinimas irgi gali pareikalauti nemenkų investicijų.

„Per 20 metų, kol veikė “Geoterma„, iš jos gręžinių išgaunamo vandens temperatūra stabiliai buvo 38 laipsniai. Tai pakankamas kiekis šilumos gamybai. Bet nepamirškime, kad dar yra du gręžiniai Vydmantuose, kur 2,2 km gylyje esančio vandens temperatūra yra 78 laipsniai. Iš jo jau būtų galima “išspausti„ ir elektros energiją“, - teigė Sigitas Petrauskas, buvęs UAB „Geoterma“ direktorius.

Taip pat mokslininkai priminė, jog, kol veikė „Geoterma“, gręžinių vandenį noriai pirko pajūrio sanatorinės gydyklos.

"Mūsų geoterminės anomalijos saugo vandenį, kuriam - apie 50 milijonų metų. Ir kuo gilesnis telkinys, tuo didesnė vandens mineralizacija.

Pavyzdžiui, 1,1 km gylio Lypkių gręžinio telkinio druskingumas siekia 108 gramus litrui, Vydmantuose, kur gylis siekia 2,2 km, druskos ir mineralų koncentracija dar didesnė. Tai yra neįkainojamas turtas, kurį galime išnaudoti rekreacinėms, sveikatinimo reikmėms", - kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas.

Pašnekovas kaip analogą paminėjo Negyvąją jūrą, kur iš mineralais turtingo vandens išgaunamas magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai.

Teoriškai Klaipėdos geoterminio vandens jėgainė, kaip AB „Klaipėdos energija“ turto dalis, naujoje geopolitinėje situacijoje turi būti atgaivinta ir efektyviai valdoma panaudojant tinklų atstatymo bei energijos gamybos ir skirstymo išmaniąsias technologijas, mažinančias klimato kaitos poveikį aplinkai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder