Griežtai įspėja besimaudančius jūroje: kelios klaidos gali baigtis mirtimi

Į pajūrį vykstame atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų, pasikaitinti saulėje ir, žinoma, pasimaudyti Baltijos jūroje. Tačiau, kol mes ilsimės, gelbėtojai dirba išsijuosę. Jiems tai ne pramogų vieta, o pavojinga zona, kurios grėsmių dažnai neįvertiname.

Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas bei Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas sako, kad tikrai pasitaiko atvejų, kai besimaudydami žmonės nežino taisyklių vyraujančių paplūdimyje ir maudosi neatsargiai, neįvertina savo galimybių.

Laimei, šį sezoną dar nepasitaikė atvejų, kai teko gelbėti skęstančius žmones. Tačiau vertėtų žinoti, kokie ženklai išduoda, kad žmogus skęsta ir kaip jam padėti.

„Skęstantis žmogus atkreipia dėmesį į save, šaukia pagalbos, ploja su rankomis per vandenį, tuomet ir gelbėtojai ir poilsiautojai gali pamatyti, kad žmogus skęsta. Būna tokių atvejų, kai žmonės maudosi apsvaigę nuo alkoholio, jiems dažniausiai jau nieko nereikia – eina į dugną, neatkreipia į save dėmesio ir nesulaukia pagalbos“, – pasakoja J. Pirožnikas.

Reikėtų nedaryti kai kurių klaidų

Vertėtų žinoti ne tik į bėdą patekusio žmogaus veiksmus, bet ir ką daryti pamačius, kad žmogus skęsta. „Jeigu paplūdimyje budi gelbėtojai, tuomet būtų geriausia pranešti jiems. Jeigu esate įsitikinęs, kad esate stiprus plaukikas ir galite pats padėti skęstančiam, tuomet galite plaukti padėti“, – pataria pašnekovas.

Nemalonių ar net tragiškų situacijų galima išvengti žinant paplūdimio taisykles ir draudimus, deja, bet žmonės ne visada nori elgtis atsargiai. Gelbėjimų tarnybų vadovas sako, kad tikrai ne visi žmonės paiso vėliavų spalvų ir draudimų. Reikėtų žinoti, kokių klaidų nedaryti pradėjus skęsti.

Jeigu jūra banguoja ir raudona vėliava nėra iškelta, žmonės nueina į vandenį ir šokinėja ant bangų. Jie nepajaučia, kad per tą laiką, kurį šokinėjo ant bangų, srovė juos nuneša į kairę arba į dešinę pusę.

„Žmonės bando grįžti į krantą, nežinodami vietos per kurią eina ir papuola į duobę, pradeda panikuoti, gauna gurkšnį vandens, ima skęst. Mes mokinam, kad tokiu atveju, nereikėtų išsigąsti, duobė yra nedidelė.

Reikėtų tiesiog išpūsti vandenį iš burnos, sustabdyti kvėpavimą, bandyti pranert ar praeit ir stengtis pajausti žemę po kojomis. Kitas variantas, žmogus papuola į srovę ir bando plaukti prieš ją. Niekada negalima priešintis srovei, ji būna 15-20 metrų ir dingsta, nueina į dugną. Žmonės be reikalo aukoja savo jėgas, taip daryti negalima“, – įspėja J. Pirožnikas.

Ką reiškia vėliavų spalvos

„Pas mus paplūdimyje yra keturios vėliavų spalvų reikšmės: raudona ir geltona vėliava virš gelbėjimo posto reiškia, kad budi gelbėtojas. Taip pat raudona spalva reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama, o geltona spalva reiškia, kad maudytis pavojinga“, – aiškina vyras.

Taip pat J. Pirožnikas sako, kad yra ir žalios spalvos vėliava, tačiau čia ji negaminama ir nekabinama, nes Baltijos jūra yra pernelyg pavojinga, joje tyko duobės ir srovės.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder