vėtrungės
Į Klaipėdą sugrįžo spalvingosios vėtrungės (3)

Vasarą uostamiestis jau aštuntus metus iš eilės pasitinka su unikaliomis vėtrungėmis: vienu ryškiausių pamario ir Mažosios Lietuvos simbolių, neseniai įtrauktu į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Penkiolika atnaujintų vėlukų su skirtingais vietoviniais, uostamiesčio teritorijai priskirtais ženklais sukiojasi rytinės Mėmelburgo piliavietės fosos krante. Simboliška, jog kitoje buvusio gynybinio griovio pusėje rymo ir restauruotas, šiemet 20-ies metų sukaktį minintis Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SüD 1“ su stiebo viršūnėje išdidžiai besisukiojančia vėtrunge.

Klaipėdietiškosios išskirtinės tuo, jog pagamintos ne pagal senovinius brėžinius, kaip Kuršių nerijoje, o atkartojant archajišką vėtrungių puošybos specifiką bei vaizdiniais pasirenkant miesto istoriją pasakojančius elementus.

Regiono stebuklas

Vėtrungių atsiradimo Klaipėdoje istorija prasidėjo 2014 metais, kuomet šių eilučių autoriaus iniciatyva uostamiesčio Taryba paskelbė Vėtrungių metus. Jie pasirinkti neatsitiktinai: 1844 m. anuometinis Kuršių marių vyriausiasis žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm) įpareigojo visus pamario kaimų žvejus ant savo burvalčių stiebų kabinti specialius ženklus.

Klaipėdoje, dvarelyje, gimęs E. V. Berbomas (jo tėvai palaidoti Skulptūrų parku paverstose miesto kapinėse) sugalvojo, kaip kontroliuoti iki tol buvusią chaotišką žvejybą mariose: kiekvienam kaimui priskyrė vietovinį ženklą. Tai buvusios nesudėtingos, stačiakampyje nubraižytos geometrinės figūros. Jas galima išvysti ant Neringos miesto savivaldybės herbo, kuriame puikuojasi Nidos, Purvynės, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės ženklai (vienas stačiakampis - tuščias, skirtas užpustytiems kaimams atminti).

Žvejai privalėjo plaukti su jų kaimams priskirtais ženklais ant stiebo ir žūklauti tik savo gyvenvietei priskirtame marių plote. Iš pradžių ant stiebų buvo tvirtinamos paprastos skardinės lentelės arba audeklo vėliavėlės su ženklais. Tačiau ilgainiui šie neišvaizdūs kuršvalčių elementai ėmė tobulėti: žvejai vietovinius ženklus įmontuodavo tarp lygiagrečių, ąžuolinių skersinių. Viršutiniame įsprausdavo įvairiausius siaurapjūkliu išpjaustytus dekoro motyvus iš faneros.

KURŠVALTĖ. Pilies fosoje rymo ir skendęs, bet išgelbėtas bei restauruotas, šiemet 20-ies metų sukaktį minintis kurėnas. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Tokiu būdu paprasti vietoviniai ženklai ant stiebo viršūnės po truputį virto tikrais meno šedevrais. Kurėnų savininkai tobulino ir vis įmantriau puošdavo savo vėtrunges, spalvino jas, radosi priešvėjinės dalys (stilizuotos rodyklės), vadinamosios karūnos.

Keliautojai negalėjo atsižavėti šiais meno kūriniais, kurie tapo ir etnografinių tyrinėjimų objektu. Įdomiausia, jog žvejai savo vėtrungėse užkoduodavo tam tikrą žinutę, nes kiekvienas išpjaustytas elementas turėjo savo simboliką, net savotišką semantiką. Tik vėtrungės meistras žinojo, kas ir kodėl pavaizduota, todėl dabar jau labai sunku tiksliai iššifruoti senąsias, archetipines vėtrunges.

Vaizdinių arsenalas - labai gausus: įvairiausi ženklai, simboliai (nuo plunksnos iki svastikos), gyvūnai (ypač mėgo briedžius ir arklius, raitelius), namai, žmonės (nuo dviratininko iki paštininko su ragu ar karžygio), bažnyčios, inkarai, švyturiai, laivai (kurėnai, burlaiviai, kariniai laivai), mitologinės (Neptūnas), pasakų (Lorielė, slibinas) būtybės, heraldika (ypač mėgstamas buvo Prūsijos erelis) ir daugybė kitų. Viskas, kas žvejui siejosi su jo brangiausiomis vietomis, šeimynykščiais, prisiminimais, ko jis prašė marių ir vėjų dievų, ko linkėjo sau ir ką apie save norėjo papasakoti.

Priešvėjinėje (priekinėje) vėtrungės dalyje dažnai vaizduojami stichijų simboliai: mėnulis, saulė, strėlės, plunksnos (vėjas), namai, laivai ir kt.

Vėtrungės karūnoje buvo įprasta vaizduoti religinius, heraldinius simbolius, briedį, laivą. Įvairūs archajiški simboliai reiškė tarytum kreipimąsi į gamtos jėgas, dangaus ir žemės dievybes, tikintis malonės ir užtarimo. Jau pats laivelio stiebas simbolizuoja tarsi laidą tarp žmogaus ir dangiškų jėgų.

Pavėjinė dalis - pati puošniausia. Žvejys įmantriais raižiniais užkoduodavo informaciją apie savo šeimą, turtinę padėtį, darbą, kaimynus, aplinką, kurioje gyvena, prisiminimus ir kita. Gana dažnas motyvas šioje dalyje - ne tik namai, bažnyčios, bet ir kariniai simboliai (daug žvejų buvo pašaukti tarnybon ir grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo).

Pasakoja istoriją

Nors vietovinius ženklus E. V. Berbomas buvo priskyręs ir dabartinėje Lenkijoje esančioms Aistmarėms, ten jie vėtrungėmis netapo, todėl mūsų Kuršmarių etnografinis arealas pagrįstai gali didžiuotis vienintelis pasaulyje turintis vėtrungių tradiciją.

Klaipėda vadinama jūriniu miestu, tačiau geografiškai didžioji jos dalis yra Kuršių marių pakrantėje, todėl ir uostamiesčiui buvo priskirti vėtrunginiai vietoviniai ženklai. Klaipėdai - į dvi dalis vertikaliai padalintas stačiakampis su juodu kvadratu - kairėje ir baltu - dešinėje. Kitokius ženklus turėjo Kopgalis (Smiltynė), Valdiškoji Vitė (Amtsvitė: teritorija, besidriekianti nuo Šiaurinio rago iki dab. Vitės progimnazijos), Bomelsvitė (pamarys nuo Amtsvitės iki šiaurinio molo) ir Smeltė (piečiausia Klaipėdos dalis, turėjusi baltą-raudoną vietovinį ženklą).

2014-ieji buvo skirti vėtrungių temai būtent dėl uostamiesčio patekimo į vėtrunginių ženklų žemėlapį bei siekiant klaipėdiečius supažindinti su vėtrungėmis, atskleisti jų unikalumą. Šiauriniame rage buvo pastatyta visas pamario savivaldybes vienijanti vėtrungių alėja su Kuršių nerijos, Šilutės bei Klaipėdos rajonų vėtrungėmis taip simboliškai sujungiant krantus.

Klaipėdietiškos buvo kurtos pagal šių eilučių autoriaus sukurtą koncepciją: ja vadovaujantis, vėtrungės turi būti gaminamos pagal senąsias tradicijas bei vaizduoti ikikarinį uostamiestį, jo simbolius, dekoro elementai turi atitikti vėtrunginio ženklo teritoriją.

Pirmaisiais metais buvo sukurta 10 klaipėdietiškų vėtrungių (darbo ėmėsi kintiškio Lauryno Juodeškos vadovaujama menininkų komanda). Deja, Šiaurinis ragas pasirodė esanti per atšiauri vieta, mat pučiant smarkiems vėjams vėtrungės buvo laužomos, linko net metaliniai jų stiebai, o prie krantinės pritvirtintus modulius gūsiai tiesiog išplėšdavo. Nutarta vėtrunges įkurdinti saugesnėje vietoje prie vandens, tad pasirinkta Pilies uostelio krantinė.

Pirmųjų klaipėdietiškų vėtrungių šeimą neseniai papildė dar 5, kurias jau kūrė ir gamino uostamiesčio „Ąžuolyno“ gimnazijos technologijų mokytojas Robertas Žmijauskas. Jo vėlukai - labai įdomūs ir informatyvūs: pavyzdžiui, viena iš vėtrungių skirta senajam miesto technikos paveldui. Mokytojas panaudojo per Antrąjį pasaulinį karą susprogdinto vandens bokšto motyvą, Dujų fabriko pastatus, dujinius žibintus, pavaizdavo sunaikintą geležinkelio tiltą per Dangę su pūškuojančiu garvežiuku. Bomelsvitės vėtrungėje išvysime nebeegzistuojantį Baltąjį švyturį ant šiaurinio molo, iki jo važinėjusį tramvajų, buvusią pamario promenadą su restoranu, paviljoną ir kt. motyvus.

Pasak vėtrunges prižiūrinčio Klaipėdos etnokultūros centro direktorės Nijolės Sliužinskienės, visos klaipėdietiškos vėtrungės yra savotiškos miesto istorijos pasakotojos, todėl jas įdomu šifruoti.

„Pažvelgus į kiekvieną vėtrungę ir atpažinus vietovinį ženklą galima bandyti identifikuoti simbolius. Rasime ir karalienę Luizę, ir patį Berbomą, ir senąją gaisrinę su laikrodžio bokšteliu bei daugybę kitų elementų. Jei leis pandeminė situacija, svarstome vesti ekskursijas vaikams prie vėtrungių alėjos. Moduliai turi informacines “bures„, kuriose aprašyta vėtrungių istorija. Pakėlus akis į viršų jau galima bandyti įminti ir kiekvienoje vėtrungėje užkoduotas žinutes. Tokiu būdu mokinamasi istorijos, per vėtrunges sužinomi įvairūs netikėti faktai. Labai džiaugiamės, kad Klaipėdoje vėtrungių tradicija nuo 2014 metų ne tik nemirė, bet ir turi tęstinumą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Pokalbininkė pridūrė, jog mūsų uostamiestis yra tarsi vartai į pamarį, tad susipažinę su naujai sukurtomis klaipėdietiškomis vėtrungėmis žmonės gali tęsti kelionę po vėtrungių pasaulį Kuršių nerijoje, Drevernoje, Kintuose, Ventės rage, palyginti vėtrunges, išmokti naujus vietovinius ženklus.

Specialiai pagamintos vėtrungės puošia ir daugiau viešųjų vietų Klaipėdoje: Simono Dacho progimnazijos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus kiemelius, bendrovių „Klaipėdos Smeltė“, „Klaipėdos nafta“ teritorijas ir kt.

Raktažodžiai
Kas tinka Nidai, nebutinai tinka Klaipedai turinciai savus simbolius. Idomu kiek kainavo ? Kaip dviraciu skaiciuoliai?
Svečias, 2021-06-04 22:51
tai jei nėra pakabinti originalai, tada viskas, kas kabo Kuršių nerijoje, Drevernoje, Ventėje - irgi kičas? Cha cha cha. O man labai gražios tos vėtrungės, nes pagamintos tradiciniu būdu.
Pastabai, 2021-06-04 07:48
Sugrįžo kičas. Originalų likę vos keli ir jie muziejuose.
pastaba, 2021-06-03 21:14
Sidebar placeholder