Klaipėdiečiams ieško slėptuvių

Klaipėdiečiai nepamiršo prieš porą savaičių į pajūrį užsukusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės išsakytų priekaištų, kad išorinių grėsmių akivaizdoje uostamiestis ekstremaliems įvykiams nėra visiškai pasirengęs.

Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis su Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Mariumi Garbeniu aptarė situaciją dėl mieste esančių priedangų.

"Visose šalies apskrityse šį klausimą koordinuoti pavesta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Tad susitikome pasitarti apie bendrą darbą, derinome, kaip viską patobulinti ir koordinuoti, kad viskas vyktų kaip įmanoma greičiau.

Savivaldybė yra viena iš ugniagesių partnerių. O jie dirba su visomis valstybinėmis institucijomis ir įstaigomis, valdiškomis bei privačiomis įmonėmis.

Ugniagesiai disponuoja informacija apie patalpas, kuriose galima pasislėpti nuo tiesioginės ugnies ir kurios atitinka priedangai keliamus reikalavimus. Juk su jais yra derinami visi projektai„, - “Vakarų ekspresui" sakė G. Neniškis.

Teigiama, kad privačios tokios patalpos dažniausiai yra didžiausiose ir geriausiose mieste veikiančiose įmonėse.

"Mes skyrėme savo žmones, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo. Jie eis per įstaigas, įmones, tikrins administracinius pastatus. Tikimės, kad pavyks aptikti ir daugiau priedangoms tinkančių vietų.

Dabar tokių priedangų visoje Klaipėdoje yra 38.

Mieste yra ir 32 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalios situacijos ar kokios nors didelės nelaimės atveju galėtų susirinkti žmonės. Iš čia jie būtų organizuotai išvežami.

Tarp jų yra ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpos piliavietėje. Per II pasaulinį karą jos jau tarnavo kaip slėptuvės. Dabar jose įrengtos ekspozicijos.

Didžioji minėtų kolektyvinės apsaugos statinių dalis sutampa su priedangomis. Tačiau mieste dar tikrai yra gerokai daugiau tokių vietų, nei oficialiai skelbiama. Manau, jog padvigubinti priedangų skaičių bus nesunku. Tačiau vis tiek jų bus per mažai.

Reikia eiti, rasti ir viską apžiūrėti. Ir jei patalpos atitinka reikalavimus, įtraukti į sąrašą, kad kuo daugiau žmonių, esant reikalui, galėtų rasti saugų prieglobstį.

Svarbu, kad klaipėdiečiai žinotų, kur ekstremaliu atveju reikia eiti", - teigė G. Neniškis.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, privačių įmonių, kuriose yra priedangų reikalavimus galinčios atitikti patalpos, nedega didžiuliu noru jomis dalytis su visais miestiečiais.

Tai žino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas.

"Turime tokią preliminarią informaciją. Geranoriškumo kol kas gal ir nėra labai daug. Visi pirmiausiai nori pasirūpinti savais, o ne atbėgsiančiais iš miesto.

Bet, manau, jog pavyks susitarti draugiškai. Miestas taip pat galės kai ką padaryti, jog šios patalpos geriau atitiktų priedangai keliamus reikalavimus. Su privatininkais bus pasirašytos sutartys.

Aišku, ekstremaliu ar kokios nors nelaimės atveju niekas neklaus, galima ir negalima čia slėptis. Pasirūpinta bus visais", – patikino G. Neniškis.

Kol kas uostamiestyje yra tik vienas ryškiai geltonu priedangos ženklu pažymėtas pastatas, kuriame karinės agresijos atveju miestiečiai galėtų rasti laikiną saugų prieglobstį. Jis užklijuotas ant Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Puodžių gatvėje.

Tačiau netrukus atsiras daugiau. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas M. Garbenis antradienį Savivaldybei perdavė priedangos ženklus, kurie bus priklijuoti ant pastatų.

Savivaldybės numatytose 38 priedangose tilptų tik apie 7317, arba 4,8 proc. miesto gyventojų. Beveik trečdalis klaipėdiečių galėtų pasislėpti minėtose 32 kolektyvinės apsaugos statiniuose.