Klaipėdos desovietizacijos pergalė (16)

Trečiadienį po beveik 2 val. trukusios diskusijos Klaipėdos miesto Taryboje politikai nulėmė Antrojo pasaulinio karo memorialo Skulptūrų parke likimą: erdvė pasikeis neatpažįstamai.

Tarybos sprendimu artimiausiu metu bus paskelbtas darbų rangos konkursas ir demontuoti „Kardo“ paminklas, trijų raudonarmiečių skulptūrinė kompozicija, raudonos žvaigždės aukuras, propagandinės lentelės, takai. Visi šie tarybiniai reliktai nukeliaus į muziejų po atviru dangumi Dzūkijoje, Grūto parke.

Daugiausiai diskusijų bei nuomonių sulaukta dėl 1975 m. skulptoriaus Juliaus Vertulio kūrinio: tarp dviejų betoninių skydų žemyn ašmenimis kabančio bronzinio kalavijo. Siūlyta jį palikti, esą šis simbolis – ne sovietinis, o reiškiantis kryžių, rimtį, neutralus bei galintis ateities kartoms priminti, kokiu sudėtingų apsisprendimų laikotarpiu mes gyvenome.

Už sovietinių reliktų pašalinimą iš Skulptūrų parko balsavo 22 Tarybos nariai. Prieš – rusakalbių diasporos atstovai Jurijus Šeršniovas ir Ela Andrejeva. Susilaikė – Romaldas Idzelevičius bei Arūnas Tuma.

Skubos tvarka

Formaliai visi (išskyrus plokštes su žuvusių karių pavardėmis) sovietinės architektūros elementai Antrojo pasaulinio karo memoriale Simono Daukanto g. bus nurašyti ir demontuoti, kaip Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas. Šiems darbams iš miesto biudžeto numatyta skirti 100 tūkst. eurų.

Iki trečiadieninio posėdžio vyko ne vienas parengiamasis darbas: nuomones, siūlymus reiškė architektai, balsavo klaipėdiečiai, išvadą pateikė iš specialistų sudaryta sudaryta darbo grupė. Jos gegužės 6-ąją parengtas dokumentas tapo rimčiausiu pagrindu visiems laikams atsikratyti sovietinės propagandos Klaipėdoje paminklų.

Anot vieno ir minėtos darbo grupės narių, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, visas memorialas yra vertintinas, kaip sovietinės, militarizmo estetikos kompleksas, kuris įteisino Sovietų Sąjungos viršenybę Antrajame pasauliniame kare nutylint faktą, kad jį laimėjo sąjungininkai.

„Rusija statė paminklus tik savo Didžiajam Tėvynės karui 1941-1945 m., nors karas vyko ir žmonės žuvo 1939-1945 m.

Už sovietinių karių palaidojimo vietos, kuri tiesiog dominuoja aplinkoje dėl gigantiškų skulptūrų, ilsisi ir Klaipėdoje to paties karo metu, tik prieš 1941 m. mirę karo belaisviai belgai, pranzūzai, lenkai. Šalia palaidoti ir pagerbti mažučiu, mediniu kryželiu mūsų tarpukario Lietuvos kariai.

Todėl tas memorialas aukštinant vien Sovietų Sąjungos karius iškreipia istorinę tiesą. Jau nekalbu apie propagandines, informacines lenteles“, - teigė V. Juška.

Tad demontuota bus lenta su įrašu „Klaipėda išvaduota“, kadangi nutylimas sovietų karių žiaurumas, karo nusikaltimai, masinė prievarta prieš vietos gyventojus bei pačios Tarybų Sąjungos įvykdyta nepriklausomos Lietuvos okupacija, o ne išvadavimas.

Nuimta bus ir lenta apie žuvusius ir mirusius fašistiniuose lageriuose kalinius.

„Ši plokštė pritvirtinta XXI amžiuje, turimais duomenimis, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu, tekstas neturi sąsajų su karių palaidojimo vieta (Sovietų Sąjungos karo belaisviai, mirę Klaipėdoje veikusiame belaisvių lageryje, buvo palaidoti Vitės kapinėse), yra netikslus ir gali būti klaidingai interpretuotas“, - informavo V. Juška.

Po to, kai bus demontuoti visi išvardyti elementai, skubos tvarka planuojama skelbti architektūrinės idėjos konkursą, tad memorialo vieta pasikeis neatpažįstamai: bus integruota į bendrą tvarkomą Skulptūrų parko (10 ha jo ploto 8 ha užima kapinės) erdvę.

Dviprasmė situacija

Tarybos narė Nina Puteikienė iš ankto buvo užregistravusi savo siūlymą demontuoti visus minėtus objektus išskyrus „Kardo“ paminklą. Esą jis – neutralus ir negali būti sietinas su sovietinės propagandos simbolika.

„Siūlymą grindžiu tuo, kad tai nėra betono skydai ir kalavijas, tai – aukštos meninės vertės žinomo skulptoriaus J. Vertulio skulptūra. Sunaikindami šiandien tokius kūrinius mes pademonstruosime nepagarbą menininkui, kuris ir sovietmečio sugebėjo pasakyti žymiai daugiau nei buvo leidžiama.

Vizualiai skulptūra „Kalavijas“ lygiai tiek pat panaši ir į kalaviją, ir į kryžiaus simbolį. Tai ar sunaikinsime sovietmečiu kapinėse pastatytą kryžių? Siūlau šią skulptūrą palikti, iškeliant uždavinį architektams naujai įprasminti šią atminties vietą, sudedant reikiamus istorinius, politinius, meninius akcentus“, - teigė ji.

Esą tarp kalavijo esantys skydai simbolizavo Klaipėdos gynybą tiek nuo Vakarų, tiek ir nuo Rytų, o pats ginklas nulietas pagal kuršiško viduramžių kalavojo pavyzdį. N. Puteikienė pateikė ir J. Vertulio sūnaus nuomonę.

„Santykį sunku pakeist, bet įmanoma. Tai jei negriaut – reiktų paaiškinti taip, jog neliktų dvejonių. Aš dėl tėvo nedvejoju – buvo patriotas ir turėjo savo užmanymą. Todėl jei kardas lieka – jis turi ne stiprinti, o „galabyti” priešą“, - perteikiami sūnaus žodžiai.

R. Idzelevičius priminė, kad pats yra kentėjęs nuo sovietinio režimo, 10 metų praleidęs tremtyje Sibire, tačiau ir jam kalavijas, nukreiptas į žemę, nekėlė jokių asociacijų su sovietine simbolika.

„Tai - senas Lietuvos ženklas, reiškiantis nusistatymą prieš karą, prieš žudynes“, - dėstė jis. Priminta, kad Kryžkalnyje, Darbėnuose irgi pastatyti kalavijai, skirti Lietuvos partizanams pagerbti.

Savo ruožtu Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad apie menamą kitokią, patriotinę ar rezistencinę Klaipėdos kalavijo skulptūros prasmę nekalbėta dešimtmečius bei prabilta tik dabar.

„Jei tai buvo toks sakralus, prasmingas kūrinys, kodėl kalbame apie tai tik dabar? Nemanau, kad elsgsimės teisingai, jei išskirsime jį iš viso komplekso ir pareikšime, jog nuo šiol šis sovietmečiu Raudonosios armijos karių pagerbimui skirtas paminklas turės visai kitą prasmę.

Jo tikroji paskirtis – aiški. Jei paliksime, prie jo rinksis tie, kurie jaus nostalgiją demontuotiems memorialo elementams ir vertins ne kaip naują prasmę turintį objektą, o kaip buvusio memorialo reliktą“, - teigė meras.

Verta paminėti, jog kalavijo motyvas veikiausiai neįtiko ir sovietinei nomenklatūrai, nes jau 1980 m. nepaisant skulptoriaus Rimanto Dauginčio kitokio sumanymo jo rankomis buvo pastatyta tipinė, klišinė trijų raudonarmiečių skulptūra. Po 10 metų R. Daugintis, protestuodamas prieš sovietinį režimą, viešai susidegino Vengrijos pasienyje.

ATE. Trijų raudomarmiečių laukia ilga kelionė iš Klaipėdos, kur jie stovi jau 52 metus, į Dzūkijoje esantį Grūto parką: šalia likimo „brolių“ ir „seserų“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder