Kuršvalčių lenktynės – su nuotykiais

Savaitgalį marių akvatorijoje ties Nida startavo ir vyko jau 9-oji tradicinių burinių laivų regata „Burpilis“. Pirmasis jos etapas skirtas žymaus Lietuvos tautodailininko, Kuršių nerijos ir marių regiono senosios kultūros puoselėtojo Eduardo Jonušo (1932-2014) garbei.

Kuršvalčių lenktynėse dalyvavo 7 plokščiadugnės burvaltės: kurėnai ir venterinės valtys. Pirmąjį Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos organizuojamą etapą laimėjo Nidos kurėnas „Kuršis“, o ilgai antras plaukęs Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) „SüD.1“ distancijos nebaigė.

„Lūžo špritas“, - lakoniškai paaiškino minėto kurėno kapitonas Romualdas Adomavičius. Špritu, špritkarte vadinama prie pagrindinio stiebo pritvirtinta ir įstrižai didžiosios burės einanti kartis.

Regatos dalyviams stichija išties nepagailėjo staigmenų, mat varžytis teko ir užklupus liūčiai bei marių bangas šiaušiant permainingam vėjui.

Plokščiadugnių burvalčių lenktynės yra ypatingos tuo, kad jos vyksta kartą į metus ir keliais etapais, tai yra reta proga vienoje vietoje išvysti dar nuo viduramžių mažai pakitusios konstrukcijos laivus. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis, jog turi tris Kuršmarių didžiąsias burvaltes (kurėnus) ir bent 4 venterines valtis (mažuosius kurėnus), reisinę. Taip pat Kuršmarių etnografiniam arealui priklausantys rusai (Karaliaučiaus sritis) gali pasigirti tik vienu kurėnu, kuris priklauso Pasaulinio vandenyno muziejui Kaliningrade.

 

Mūsų istorinių, medinių laivų flotilę sudaro ir Nemuno deltai būdingos kelios vytinės valtys. Įspūdingai atrodo kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ vikingų karo laivas, drakaras „Biesos“ (pagamintas pagal IX a. radinio Norvegijoje, Oseberge pavyzdį, tik mažesnis).

Anot LJM direktorės pavaduotojo, laivybos istoriko R. Adomavičiaus, mediniai kuršvalčių korpusai ir drobės burės kasmet papuošia marias ir primena laikus, kai žmogaus gyvenimas priklausė nuo vandenų ir vėjų.

„Tai puiki proga pažinti išskirtinę pamario krašto gamtą ir kultūrą. Regata – būdas išsaugoti atmintį apie Lietuvos vandenų istorinę laivybą, senuosius buriavimo principus ir tradicinę laivadirbystę, didinti mūsų šalies medinio burinio laivyno matomumą“, - teigė jis.

Deja, po Antrojo pasaulinio karo neišliko nė vieno iki šiol plaukiojančio kurėno (muziejiniai eksponatai saugomi LJM ir Neringos muziejams priklausančioje etnografinėje žvejo sodyboje Nidoje). Pirmasis kurėnas „NID.1ZL“(„Kuršis“) mūsų šalyje pastatytas 1993 m. E. Jonušo pastangomis. Buvo remtasi senaisiais 1875 m. brėžiniais. Ši kuršvaltė iki šiol pagrįstai yra tituluojama greičiausia visoje medinių istorinių laivų flotilėje.

„SüD.1“ – taip pat pagal brėžinius (Wernerio Jagerio knygoje „Fischerkähne auf dem kurischen Haff: Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fischerei bis 1945”) ir muziejuje ant kranto stovėjusio autentiško kurėno matmenis rekonstruotas, šiemet 20-ies metų jubiliejų švenčiantis laivas.

Šį kurėną statė šviesaus atminimo buvęs LJM istorikas, R. Adomavičiaus tėvas Romaldas Adomavičius (1955-2019). Klaipėdietis tragiškai žuvo užpernai liepą, kuomet iš Kopgalio su įgula išplaukė į marias ir, užklupus smarkiai audrai, iškrito pro bortą bei nuskendo. Kuršmarės buvo pasiglemžusios ir patį laivą, kurį – aplaužytą ir be vėtrungės – pavyko ištraukti bei pernai prikelti naujam gyvenimui laivadirbio Vaidoto Bliudžiaus dirbtuvėse Švėkšnoje.

Didžiausias iš kurėnų – Šturmų burvaltė iš rytinio marių kranto „STURM 1“..

Liepos 22 d. vyks regatos „Burpilis“ Romaldo Adomavičiaus etapas. Distancija: Preila arba Pervalka – Juodkrantė. Liepos 23 d. Jūros šventės etapas, distancija: Juodkrantė – Klaipėda. Liepos 24 d. regatos apdovanojimai ir „Dangės flotilė“ Klaipėdoje. 

Be kita ko, regata pavadinta specifiniu burpilio terminu ne šiaip: tai – senovėje naudoto padargo pavadinimas. Taip vadinamas didelis, pailgas, plokščiadugnėse valtyse naudotas samtis. Juo pasemdavo iš marių vandenį ir laistydavo sausas bures idant šios būtų sunkesnės ir geriau „gaudytų“ vėją; apšlakščius bures greičiau plaukia ir kuršvaltė

Raktažodžiai
Sidebar placeholder