Šiukšlių, kurios randamos pakrantės ruože Lietuvoje, kiekis net 7 kartus viršija europinę normą, apibrėžiančią gerą paplūdimio būklę. Latvijos pajūryje situacija dar aštresnė, o pastaraisiais metais stebimos taršos didėjimo tendencijos neprideda optimizmo.
Poreikis – bendra monitoringo sistema
„Siekiant objektyviai įvertinti padėtį, svarbus ir kontekstas. Palyginti su kitais kontinentais esame geroje situacijoje, bet žvelgiant iš europinės perspektyvos, mūsų pajūrio aplinkoje jau dega raudonos šviesos“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.
100 metrų Baltijos jūros pakrantės ruože Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 146 vnt. įvairių šiukšlių – tuo tarpu nustatyta europinė siekiamybė būtų neviršyti 20-ies vienetų. Latvijoje minėtas rodiklis siekia net 245 vnt.
Įvertinę, kad Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje nėra bendros jūrinių šiukšlių monitoringo sistemos, mokslininkai šių metų pradžioje ėmėsi ieškoti sprendimų drauge – tam pasitelktas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas „ESMIC“ (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą). Projektas bus vykdomas iki 2022 m. spalio.
Į veiklas drauge su KU įsitraukė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, Aplinkos švietimo fondas Latvijoje (FEE Latvia).
Tyrimai – keliais „frontais“
Projekto „ESMIC“ dėmesio centre yra plastikas, kurį organinės kilmės sąnašos, išmetamos į pakrantę, pritraukia tarsi gaudyklės, tad mokslininkai yra nusiteikę ateityje ieškoti sprendimų, kaip pajūryje būtų galima pašalinti dumblius, o su jais – ir dalį šiukšlių.
Rinkdami smėlio ir dumblių mėginius Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimiuose, laboratorijose aiškindamiesi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, koks kiekis jose susikaupia jūrinių šiukšlių, Klaipėdos mokslininkai dirbo visą vasarą.
Siekiant gauti daugiau objektyvių duomenų taip pat buvo pasitelkti dronai ir iš palydovų gaunama informacija. Stebėjimus savo šalies pakrantėje atliko ir projekto partneriai iš Latvijos, vykdantys tęstinę „My Sea“ kampaniją, kurios metu pajūryje renkamos šiukšlės, analizuojamos jų rūšys.
Per 10 metų latviai yra atlikę 395 išvykstamuosius tyrimus, kurių metu surinkta apie 83 tūkst. įvairių šiukšlių.
Šiemet latviai pajūryje surinko apie 11 tūkst. vienetų šiukšlių. Kaimynams itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad šis skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo 15 proc., nors pajūrio savivaldybės deda nemažai pastangų plėtojant atliekų tvarkymo sistemą, edukuojant visuomenę.
Šiemet 100 m Latvijos pajūrio ruože vidutiniškai buvo aptikta 266 vnt. šiukšlių, o visoje randamų objektų mozaikoje plastikas užima iki 59 proc. Plastiko randama kiekvienos ekspedicijos metu – dažniausiai tai būna įvairių objektų fragmentai, plastiko maišeliai.
Ženklią dalį Latvijos pajūrio šiukšlių „juodojo dešimtuko“ sudaro nuorūkos. Situacija Lietuvoje – panaši. Mokslininkai pastebi, kad dar nemaža dalis visuomenės apskritai nežino, kad nuorūkose yra plastiko. Dar viena problema – tokiose šiukšlėse aptinkamos toksiškos organizmams medžiagos, kurios paskleidžiamos smėlyje ar vandenyje.
Stebi plastiko migraciją
„Šiukšlės sienų neturi – neatsakingai numestos jos labai lengvai gali būti pernešamos iš vienos šalies į kitą. Tai itin akivaizdu aptinkant pajūryje švenčių atributikos pėdsakus – akimirkos džiaugsmą dovanojantys ir į dangų paleisti balionai labai greitai atsiduria vandenyje ir smėlyje.
Akis bado ne tik šiukšlių vaizdas – taip pat kyla ir įvairių grėsmių tiek gyvūnijai, tiek žmogui“, – kalbėjo dr. A. Balčiūnas.
Mokslininko teigimu, netgi namų renovacija, kai tinkamai neapsaugomos statybos darbų aikštelės, tampa vienu iš taršos šaltinių – izoliacinių medžiagų dalelės aptinkamos ir pajūryje. Vykstant irimo procesams stambesni plastiko objektai virsta mikroplastiku, kurio eliminuoti iš aplinkos šiuo metų neturima efektyvių būdų.
Tad projekto „ESMIC“ partneriai akcentuoja, jog prevencinės priemonės, visuomenės sąmoningumo didinimas, į tvaresnį vartojimą nukreiptų verslo modelių generavimas ir tokių iniciatyvų palaikymas yra itin svarbūs.
Dėmesys ES direktyvai
Mokslininkai savo įžvalgų neuždaro laboratorijose ir siekia skatinti tarpsektorinį dialogą. „ESMIC“ projekto partneriai jau inicijavo du teminius renginius, kuriuose dalyvavo savivalda, už paplūdimių priežiūrą ir visuomenės sveikatą atsakingos tarnybos, plastiko gamintojai, maitinimo įmonės ir kitos organizacijos.
Spalio mėnesį įvykusio susitikimo metu dėmesio centre buvo vasarą mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai, o gruodžio 3 d. organizuotas forumas „Vienkartinis plastikas Lietuvos ir Latvijos pakrantėse: iššūkiai ir sprendimai“ sukvietė platesnei diskusijai, prie kurios prisijungė virš 50 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos.
Į vandenynus iš Europos patenkanti plastiko šiukšlių dalis 2019 m. duomenimis siekė 0,6 % – visgi Senajame žemyne siekiama demonstruoti reikiamą pavyzdį ir imamasi griežtų priemonių suvaldant situaciją. 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusios ES direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo dėka plastikinius puodelius ir kitus vienkartinius indus, šiaudelius, ausų krapštukus keičia tvaresnės alternatyvos.
Svarbiausius direktyvos aspektus forumo metu pristačiusi LR Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Saulė Deveikytė atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 m. plastiko ir tabako industrijų atstovai turės užtikrinti ženklų finansinį indėlį drauge su savivaldybėmis tvarkant atliekas ir šviečiant visuomenę.
Griežtėjantys reikalavimai keis technologinius procesus – 2030 m. gaminant plastikinius gėrimų butelius turės būti panaudota mažiausiai 30 proc. perdirbto plastiko.
Anot forume pasisakiusios Kauno technologijos universiteto prof. dr. Žanetos Stasiškienės, 2050 m. apie du trečdaliai pasaulio gyventojų telksis pajūrio megamiestuose. Ekonominis augimas neatsiejamas nuo kylančių vartojimo mastų, tarp jų – ir vienkartinio plastiko, tad tokie miestai bus „karštaisiais taškais“, kuriuose atliekų tvarkymas taps itin dideliu iššūkiu.
Greta didelių – ir mažos iniciatyvos
Lietuva yra viena nedaugelio šalių ir viena pirmųjų ES įdiegusi perdirbamos taros depozito sistemą, kurios paskatinti pozityvūs pokyčiai mažinant netvarkomų atliekų kiekius yra labai akivaizdūs.
Matoma teigiamų ženklų ir kitose srityse siekiant integruoti tvaresnius vartojimo modelius.
Klaipėdoje vykusiame forume savo istorija pasidalijo „Cup Cup“ iniciatyvą plėtojanti Valdonė Daugėlaitė-Šuškevičė, pristačiusi sprendimą viešojo maitinimo įstaigomis, festivaliams ir kitiems renginiams, kurie siekia pereiti prie vienkartinio plastiko taršos mažinimo.
Iniciatyva gimė matant grėsmingus skaičius – anot V. Daugėlaitės-Šuškevičės, daugiau nei 40 mln. vienkartinių kavos puodelių Lietuvoje tampa šiukšlėmis.
Siūloma vienkartiniams plastikiniams puodeliams alternatyva – popierinis puodelis. Visgi tokios taros tvarumo įspūdis apgaulingas, nes jo gamybos technologijai reikalingas ir plastikas. Tad vos 1 proc. popierinių puodelių yra perdirbami.
„Cup Cup“ įkūrėja neslėpė, kad pirmieji metai siekiant įtikinti potencialius klientus, buvo nelengvi, tačiau dabar renginių ir viešojo maitinimo organizatorių požiūryje jau stebimas lūžis – daugkartinio naudojimo bokalai ir puodeliai tampa madingi, lanksti sistema užsakovams leidžia pasirinkti optimaliausią paslaugos modelį.
„Cup Cup“ skaičiavimu, jų siūlomas sprendimas šią vasarą vykusių festivalių metu padėjo išvengti 1 077 kg plastiko, nes buvo atsisakyta iš jo pagamintos vienkartinės gėrimų taros.
Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas su forumo dalyviais pasidalijo šią vasarą organizuoto žygio, kurio metu buvo renkamos šiukšlės rezultatais.
Projektas apėmė visą Lietuvą, tačiau vien keliaudami per Kuršių neriją, kuri yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, buvo surinkta apie 75 kg šiukšlių. „Greitai gyvename, greitai vartojame.
Valgymo kultūra yra stipriai pakitusi – maisto galima įsigyti kone ant kiekvieno kampo, o pavalgę, žinoma, norėtume be didesnių rūpesčių tas pakuotes išmesti. Kyla nepasitenkinimas, jei tokių sąlygų nėra čia ir dabar“, – pastebėjo G. Bučas.
Visuomenininko nuomone, diskutuojant apie plastiko vartojimo reglamentavimo mechanizmus, atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemos tobulinimą negalima iš akiračio pamesti piliečių sąmoningumo skatinimo. „Pokytis, kurio visi tikimės, pirmiausia prasideda savyje ir savo aplinkoje“, – įsitikinęs G. Bučas.
Rašyti komentarą