Prancūzų karių atminimą nori įamžinti Klaipėdos universitete

Pirmasis pasaulinis karas stipriai pakeitė politinį pasaulio žemėlapį. Žlugo imperijos, kūrėsi naujos valstybės. Paryžiaus taikos konferencijoje nustatyta naujoji pasaulio tvarka buvo pavadinta Versalio sistema. Šią tvarką sergėjo ir prižiūrėjo nugalėtojai (Santarvė) ir Prancūzija atliko svarbų vaidmenį. Būtent jai buvo pavesta administruoti nuo Vokietijos atskirtą Klaipėdos kraštą.

Į šį kraštą taip pat pretendavo ir atsikūrusi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prancūzų valdymas Klaipėdoje 1920-1923 m. yra retas Lietuvos ir Prancūzijos bendros istorijos epizodas. Prancūzijoje jis mažai žinomas.

O Lietuvoje kitais metais sausio 15-ąją bus iškilmingai švenčiamas paskutinis prancūzmečio Klaipėdoje momentas - Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis.

Klaipėdos krašto prijungimo mūšio metu žuvo du prancūzų kariai iš XXI pėsčiųjų šaulių bataliono, iš viso iš šio bataliono Klaipėdoje žuvo 5 kariai.

Prancūzų atminimą norima įprasminti atidengiant atminimo lentelę ant Klaipėdo universiteto pastato su bokštu ir laikrodžiu (Herkaus Manto g. 84). Atminimo lentos projektą rengia menininkas Gintautas Jonkus.

Atminimo lentos atidengimas numatomas 2023 m. sausio 15-ąją, dalyvaujant oficialiems svečiams iš Prancūzijos.

Prancūzų karių įamžinimui jau pritarė Klaipėdos universitetas. Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija suderino atminimo lentos tekstą: „1920-1923 m. Prancūzijai administruojant nuo Vokietijos imperijos atskirtą Klaipėdos kraštą, šiose kareivinėse, kuriose dabar įsikūręs Klaipėdos universitetas, buvo dislokuotas Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionas.“ Jis bus įrašytas lietuvių ir prancūzų kalbomi.

Šią savaitę projektas pristatomas Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Taryba.