„Rybportas“ pamažu plauna praeities dėmes
Tuo metu vietiniai sako, kad padėtis pasikeitė - gyvenimas rajone gerėja, apie teigiamas permainas byloja ne tik vaizdas, bet ir investiciniai sprendimai. Taip pat yra manančiųjų, kad miesto dalies autentika iki šiol tinkamai neišnaudojama pritraukiant naujus gyventojus, o kartu - ir daugiau gerų permainų.
Kas tas „rybportas“?
Jeigu terminas „rybportas“ - labai aiškus, tai dėl jo ribų bendro sutarimo nėra.
Pagal 2015 metais miesto tarybos patvirtintą Klaipėdos gyvenamųjų rajonų schemą, Žvejybos uostas yra kvartalas, kurio ribas apibrėžia uostas, Kalnupės, Sulupės ir Minijos gatvės.
Naujausios klaipėdiečių apklausos apie jų gyvenamosios aplinkos vertinimą rezultatai rodo, kad „rybporto“ gyventojai nėra labai geros nuomonės apie savo kaimynystę. Įvertinus viešąsias paslaugas, saugumą, infrastruktūrą ir kitus gyvenimo aspektus tarp 37 Klaipėdos kvartalų Žvejybos uostas 2023 metais buvo penktas nuo pabaigos ir lenkė tik Baltijos, Vingio, Debreceno ir Bandužių kvartalus.
„Šie kvartalai išsiskiria dideliu gyventojų tankumu ir sudaro tris stambius urbanistinius arealus, formuotus vėlyvuoju sovietmečiu“, - taip tyrimo ataskaitoje apibūdinamas blogiausiai įvertintų kvartalų penketukas.
Žvejybos uosto gyvenamoji aplinka įvertinta 7,12 balo.
Palankiausiai gyventojų įvertinti Luizės, Šarlotės, Mažojo Kaimelio, Labrenciškės su Medelyno ir Miško Dvaro kvartalais bei Lietuvininkų aikštės aplinka gavo nuo 8,9 iki 9,2 balo.
Tokios apklausos atliekamos periodiškai: 2019 metais „rybportas“ įvertintas 6,75 balo. Šių metų pabaigoje bus pradėtas naujas tyrimas.
„Gražus tas mūsų rajonas“
Nuo vaikystės Žvejybos uosto kvartale augusi ir jau apie 40 metų jame gyvenanti Strėvos seniūnaitė Aušra Jankauskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad ši vieta anksčiau tikrai buvo verta blogo žodžio, bet per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė į gerąją pusę.
„Kas anksčiau buvo - iš tikrųjų būdavo daugiau ir pijokų, ir muštynių viešumoje. Kai buvau jauna ir kokiam kavalieriui pasakydavau, kad gyvenu “rybporte", tai jie pabėgdavo - bijodavo mane namo lydėti. Dėl to mes, rajono merginos, tam tikra prasme buvome nuskriaustos.
Bet dabar jau tikrai ramu, gražu. Rajonas atgimsta - tvarkomi kiemai ir gatvės, parkavimo aikštelių atsiranda, dviračių takai, naujos statybos vyksta.
Galvoju, kad ir miesto valdžia atsižvelgė į mūsų prašymus, bet ir patys gyventojai tvarkosi, puošiasi.
Aišku, tai ne centras, bet mes stengiamės. Trūksta šiek tiek erdvių poilsiui.
Bet yra mokyklos, darželiai, turime polikliniką, nauji namai kyla, bus biurų, kavinių. Jūrų kadetų mokykla graži, stadionas sutvarkytas", - pasakojo A. Jankauskienė.
Ji pripažįsta, kad ne visi mato geras permainas - kai kurie žmonės yra tarsi įstrigę praeityje ir viešai skelbia ne visada tikrovę atitinkančią informaciją.
„Sakyčiau, kad dar jaučiami tie praeities šešėliai, dalis žmonių dar mano, kad “rybporte" gyvena tik kandžiulnikai ir asocialai.
Socialiniuose tinkluose tai geriausiai matyti - vieni labai džiaugiasi pokyčiais, kiti dar atsimena praeitį, o gal ir savo juodus darbelius ir dėl to nerekomenduoja gyventi šioje vietoje", - sakė seniūnaitė.
Jos manymu, vietos reputacijai neigiamą įtaką daro kaimynystėje esantis uostas ir jo veikla, tačiau gyventojų atstovė teigia suprantanti, kad strateginis objektas privalo veikti ir veiks ateityje, todėl ieškoma kontaktų ir bendrų sprendimų su krovos bendrovėmis, bandoma prieštarauti veiklos plėtrai.
„Uosto kaimynystė šiek tiek įvaizdį gadina, tačiau mes suprantame, kad tai strateginis valstybės objektas ir privalome su tokia kaimynyste susigyventi. Bet bandome ir savo interesus ginti, nes nemanome, kad už 15 metrų nuo gyvenamojo namo galima dieną naktį krauti geležis“, - teigė A. Jankauskienė.
Moteris sako, kad jai tai tikrai gera vieta gyventi: „Gražus tas mūsų rajonas iš tikrųjų. Aš su šia vieta susigyvenau ir galvoju, kad būtų tikrai labai skaudu išsikelti kažkur kitur gyventi.“
Mažesnės būsto kainos
Strėvos seniūnaitė A. Jankauskienė taip pat pastebėjo, kad kvartale pastebimai daugėja jaunų šeimų, kurių apsisprendimą įsikurti Žvejybos uosto kvartale lemia mažesnės nei kitur Klaipėdoje būsto kainos.
Uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkos žinovai iš dalies pagrindžia šią versiją.
Agentūros „Capital Klaipėda“ brokeris Kazys Bagdonas sako, kad mažesnių kainų galima paieškoti nebent tam tikrose rajono vietose.
„Kainos - panašios kaip ir pietinėje Klaipėdos dalyje, jos gali priklausyti nuo daug įvairių faktorių. Pavyzdžiui, kuo arčiau probleminių namų, tuo kaina mažėja. Greta Registrų centro esantys raudonų plytų namai - geri, bet paėjus tik kiek tolėliau, už parduotuvės link Sulupės gatvės, prasideda probleminiai taškai, ten kainos jau gerokai žemesnės, žmonės nelabai nori ten gyventi.
Daug specifikos, kiekvienu atveju reikia siūlomą objektą analizuoti individualiai, neteisinga visus juos vertinti tik pagal rajoną.
Apsisprendimą gali lemti ne tik mažesnė kaina. Ten, kur yra geros kaimynystės sambūris, kainos sąlyginai yra aukštesnės, būstas patrauklesnis„, - “Vakarų ekspresui" sakė K. Bagdonas.
Kad emocinis vietos vertinimas daro įtaką būsto kainai, sutinka ir agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
„Jeigu atvirai - tai taip, kaip klaipėdietis dar matau praeities šešėlį Žvejybos uoste, yra išlikęs tas neigiamo atspalvio įspūdis: kad ten yra daugiau asocialių žmonių, nusikalstamumas didesnis. Ir visa tai daro įtaką rinkos paklausai. Kainos mažesnės, nors skirtumas nėra labai ryškus palyginti su, tarkime, Mogiliovo gatve.
Bet paklausoje tai jaučiasi stipriai. Jeigu žmogus niekur kitur tinkamo būsto neranda, tai tada gal ir vertina galimybes tame rajone", - „Vakarų ekspresui" teigė A. Bružas.
Abu rinkos žinovai kaip neigiamą veiksnį įvardijo uosto kaimynystę ir jos nulemtus gyvenimo kokybės trikdžius: transportą, triukšmą. Jie taip pat atkreipė dėmesį į prasčiau išvystytą viešąją infrastruktūrą, nors pastebėjo, jog ji pamažu ima gerėti.
Dėl to kvartalo turėtų laukti šviesesnė ateitis.
„Manau, kad ateityje tokių skirtumų neliks, visa Klaipėda bus vienodai patraukli gyventojams, investicijoms“, - sakė K. Bagdonas.
„Tai normalus miesto kvartalas, yra viskas, ko gyventojams reikia - mokyklos, darželiai, jie tvarkomi. Gal kitose miesto vietose tie pokyčiai ir intensyvesni, gal ten mažiau parkingo vietų, nors jas irgi jau pradėjo tvarkyti.
Jis turi būti integruotas į bendrą miestą, tai pamažu ir vyksta", - kalbėjo A. Bružas.
Atskiro plano nėra
Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė patvirtino, kad Žvejybos uosto ar bet kuriam kitam miesto kvartalui atskiros strategijos nerengiamos - jų gerinimas planuojamas tolygiai.
„Savivaldybė šiuo metu nerengia strategijų atskiriems kvartalams, stengiamasi į visus miesto rajonus investuoti tolygiai“, - teigia ji komentare „Vakarų ekspresui“.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2026-2028 metų Klaipėdos strateginiame veiklos plane suplanuota ne viena investicija į Žvejybos uostą ir jo gretimybes.
Šiuo metu jau prasidėjęs Naikupės gatvės atkarpos remontas, papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimas, suplanuotas dalies Poilsio ir Rambyno gatvių apšvietimas,
Planuojama Nidos gatvės ruožo rekonstrukcija įrengiant automobilių stovėjimo vietų, daugiabučių kvartalo tarp Strėvos, Nemuno, Sulupės ir Minijos gatvių sutvarkymas, Vydūno gimnazijos sporto aikštynų atnaujinimas, mokomosios poilsio zonos įrengimas, Jūrų kadetų gimnazijos modernizavimas.
Taip pat numatytas naujos sporto salės rankiniui ir kitoms sporto šakoms statyba Naikupės gatvėje, „Gilijos“ pradinės mokyklos atnaujinimas.
„Ankstesniais metais buvo įrengtas modernus stadionas prie “Gilijos„ pradinės mokyklos, persirengimo patalpos prie regbio stadiono, įrengtas Sakurų parkas, kapitališkai suremontuotas ir išplėstas “Purienos„ darželis, apželdintos Baltijos prospekto skiriamosios juostos, sutvarkyta Minijos gatvė įrengiant modernius šviesoforus“, - nurodė savivaldybė.
Ji prie šios miesto dalies atsinaujinimo priskiria ir Žvejų rūmų bei Miesto poliklinikos kapitalinį remontą.
Ne policijos „karštasis taškas“
Nors terminas „rybportas“ tarp miestiečių dažnai naudojamas kaip nesaugios vietos sinonimas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenys byloja ką kita.
Remiantis pareigūnų atliekamos nusikalstamumo analizės duomenimis, nuolat atnaujinama informacija apie „karštuosius taškus“ - vietas, kur dažniausiai registruojami nusikaltimai ir kiti įstatymų pažeidimai.
„Vadinamieji “karštieji taškai„ - tai vietos, į kurias policija dėl galimų pažeidimų ar nusikalstamų veikų kviečiama dažniausiai ir jie išskiriami kasmet“, - teigiama komisariato komentare „Vakarų ekspresui“.
Šiemet Žvejybos uoste tokių vietų nėra.
„Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus duomenimis, mieste 2026 metais yra išskirti 5 kriminogeniniai židiniai - tai teritorijos, esančios greta konkrečių daugiabučių Sausio 15-osios, Mokyklos ir Rumpiškės gatvėse, taip pat šalia dviejų daugiabučių Šilutės plente“, - nurodė policija.
Anot jos, tokiose vietose pareigūnai lankosi dažniau, ir dėl to padėtis ima gerėti.
„Kriminogeniniuose taškuose vykdoma itin aktyvi policijos priežiūra, įvairios prevencinės ir policinės priemonės, po to dažniausiai padėtis juose pagerėja ir iškvietimų skaičius sumažėja“, - komentavo uostamiesčio policija.
Rajonui reikia geros istorijos
Sociologas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas Liutauras Kraniauskas sako, kad Žvejybos uosto kvartale vyksta teigiami pokyčiai, nors praeities dėmė vis dar gaji.
„Galima matyti, kad atsigavimas yra, bet stigma egzistuoja - nori tu to ar nenori. Ankstesnis nusikalstamumas tam turi daugiausiai įtakos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė L. Kraniauskas.
Sakyčiau, kad dar jaučiami tie praeities šešėliai, dalis žmonių dar mano, kad „rybporte“ gyvena tik kandžiulnikai ir asocialai.
Jo teigimu, neigiamą reputaciją lėmusių įvykių ištakų reikėtų ieškoti maždaug apie 1990-uosius, kai prasidėjo socialinės problemos buvusių ir žlugusių sovietinių įmonių darbuotojų bendrabučiuose.
„Kai prasidėjo visos permainos, ten gyveno žmonės, kurie per tas visas transformacijas pralošė. Darbininkų klasei - tuometiniams 30-40 metų gyventojams - buvo sudėtinga prisitaikyti prie permainų, prie kapitalistinės sistemos. Atėjo nusivylimas, jam slopinti pasitelktas alkoholis, narkotinės medžiagos, smurtas. Susiformavo tam tikri židiniai. Kai kur dar iki šiol matyti, kad tas blogis telkiasi, kontingentas traukia panašius žmones“, - kalbėjo sociologas.
Jis rėmėsi anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, kurie rodė, jog nusikalstamumo lygis Žvejybos uosto kvartale augo tarp 1990 ir 2010 metų.
„Mane nustebino tai, kad vietiniai gyventojai, lyginant su kitais rajonais, nesijaučia nesaugūs, didesnė baimė ar dirgikliai yra viešoje vietoje nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigę žmonės“, - pastebėjo L. Kraniauskas.
Jis sako, kad Žvejybos uosto kvartalo autentiškumą galima išnaudoti vystant naujus nekilnojamojo turto projektus ir pritraukiant naujus gyventojus, tačiau ši galimybė, L. Kraniausko vertinimu, neišnaudojama.
„Atrodo, kad nekilnojamojo turto verslas neišnaudoja visų vietos galimybių, tos aplinkos. Juk įprastai projektų vystytojai su statybomis pateikia ir tam tikrą naratyvą - dėl ko verta atkreipti dėmesį į vietą.
O ten yra autentiškumo, posovietinių erdvių, kurios galėtų sudominti hipsterius - visa tai galėtų būti išnaudojama rinkodaroje.
Yra ir infrastruktūriniu ir architektūriniu požiūriu įdomių objektų. Ypač tie stalininiai ir vėlyvuoju sovietmečiu statyti namai galbūt būtų įdomūs. Yra medžiagos ir gerai istorijai, ir autentiškai patirčiai", - kalbėjo sociologas.
Gera vieta gyventi mieste, anot jo, priklauso nuo individualaus vertinimo.
„Viskas priklauso nuo perkamosios galios, ji ir estetiniai standartai formuoja požiūrį, kuris gali būti labai nevienodas. Galvojant apie prestižą dažniausiai akys krypsta į senamiesčius arba kai kuriuos naujus kvartalus, jeigu dar atsiveria galimybė prieiti prie vandens - automatiškai kyla ir tokių vietų vertė, vaizduotėje ten žmonės gali matyti labai gerą gyvenimą.
Taip pat svarbus žmogaus amžius, šeiminė padėtis, daug 30-40 metų gyventojų traukia į užmiesčius, nes jų gero gyvenimo vaizdinys - atskiras namas, didelis plotas, saugumas, bendruomenė, automobilis ir taip toliau. Aš galvoju, kad greitu metu turėtų prasidėti grįžimas atgal į miestą, bet tada kils klausimas, ar jiems mieste bus tinkamo nekilnojamojo turto, atliepiančio jų gyvenimo stilių, nes niekas nenorės lįsti atgal į sovietinius daugiabučius.
Jeigu palei upę bus vystomos teritorijos, tai ten tokiems žmonės gali būti gera vieta gyventi", - pasakojo L. Kraniauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą