Specialistai mano, kad parodyti turime ką, tačiau reikia daugiau reklamos, nors naujausi pavyzdžiai rodo, kad šioje srityje gerokai atsiliekame nuo kitų valstybių. Ir, kaip dažnai nutinka, to priežastis yra pinigų trūkumas.
Kukli Lietuvos reklama
Praėjusią savaitę Nyderlanduose, Hagoje, vykusiame Ambasadų kultūros festivalyje viešėjęs Klaipėdos universiteto (KU) Socialinės geografijos ir turizmo katedros profesorius Ramūnas Povilanskas sako, kad šis renginys aiškiai atspindi, kiek dėmesio Lietuva skiria turistų iš užsienio pritraukimui. Anot jo, mūsų šalis, palyginti su kitomis, pasirodė labai kukliai.
"Šio renginio metu kiekviena šalis stengiasi save kaip įmanoma patraukliau pristatyti.
Pavyzdžiui, Kroatiją reprezentavo penkios skirtingos turizmo firmos, Kamerūno atstovai šoko, kartvelai su armėnais kažką kepė, Dramblio Kaulo Krantas, Bangladešas, Indija, Slovėnija, Serbija... Šalys turėjo po tris-keturis paviljonus, ukrainiečiai tris turėjo. Lietuvos reikėjo paieškoti, radome palapinę, ties kuria ant staliuko padėti kažkokie bukletėliai apie Palangą su prastai išverstu tekstu ir dar - interneto svetainės sakotis.nl reklama. Kažkoks kioskas", - pasakojo profesorius.
R. Povilansko manymu, vaizdas Hagoje atspindi visos Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo politiką.
„Lietuvai turizmas nėra prioritetinė sritis ir Hagoje tai labai aiškiai matėsi“, - sakė R. Povilanskas.
Kasmetiniame renginyje valstybės, kurių diplomatinė atstovybė veikia karališkajame Nyderlandų mieste, festivalio metu pristato savo šalies kultūrą, remiantis jo programa, renginyje rugsėjo 7-ąją dalyvavo 42 šalys iš viso pasaulio.
Šiemet Lietuva pristatyta kaip vaizdingas pajūris.
„Kviečiame aplankyti gražų ir vaizdingą Lietuvos pajūrį - nuo smėlio kopų, gintarinių pakrančių iki krištolo tyrumo ir skaidrumo vandens.
Metas pristatyti mūsų tradicinį maisto ir gėrimų paveldą: šakotį, grybukus, natūralų medų iš grikių pievų, kisielių ir daugybę kitų skanėstų“, - teigiama festivalio programoje, kurioje Lietuvą reprezentuoja nuotrauka iš Klaipėdos senamiesčio su „Meridianu“ fone.
Beje, KU profesoriaus paminėta šakočio reklama - tai nuoroda į Nyderlandų lietuvių projektą „Lietuviai lietuviams“, kurio misija yra ne turizmo skatinimas, o siekis užsienyje gyvenantiems lietuviams padėti gauti tautiečių teikiamas paslaugas ir produktus, „padėti žmonėms jaustis kaip namuose (...) sujungti lietuviškus verslus visame pasaulyje, o užsienyje gyvenančius tautiečius kviesti rodyti solidarumą ir rinktis lietuvišką verslą“.
Trūksta pinigų
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad nuolatinis dalyvavimas parodose ir kituose renginiuose yra būtinas norint pritraukti turistų į savo šalį.
„Pirmas dalykas - reikia dalyvauti parodose, tai kaip higienos dalykas. Antra, mums reikia keliauti ir aiškintis, kuo rinka gyvena, trečias - reikia atlikti tyrimus ir darbas turi būti nuolatinis.
Tam tikrai reikia pinigų, nes į naują rinką ateiti ir sukelti susidomėjimą, kad žmonės norėtų pažinti tavo kraštą, pirmiausia pačiam reikia apie tai pranešti ir tinkamai atlikti namų darbus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Ž. Gavelienė.
Jos vertinimu, šiuo metu Lietuvos reklamai užsienyje pinigų skiriama nepakankamai.
„Jų nepakanka. Nesakau, kad šimtu procentų jas racionaliai išnaudojame - tai vertinti ne mano kompetencija - bet ką aš matau, tai nepakanka biudžeto rinkodarai užsienyje. Žiūrėkime, kokius veiksmus su turimu biudžetu galime atlikti?
Aš tikrai stebiu, kaip dirba kitos šalys ir tų veiksmų mes negalime imtis vien dėl to, kad mūsų biudžetas yra ribotas. Estų biudžetas yra keturis kartus didesnis nei mūsų, latvių - irgi didesnis nepaisant to, kad šios šalys turi geresnį prieinamumą.
Todėl negalime teigti, kad pinigų turime pakankamai“, - kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, kuri taip pat yra kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė.
Rinkodara užsienyje yra itin svarbi dabar, kai turistais iš kitų šalių būtina užpildyti spragą, atsiradusią dėl rusakalbių turistų praradimo, teigia Ž. Gavelienė.
„Kitas dalykas - mes praradome per 50 procentų atvykstamojo turizmo srauto dėl to, kad savo šalyje nebeturime rusakalbių turistų. Padengti tą srautą mums reikia naujų šalių, į jas reikia įeiti, o tam reikia resursų“, - sakė Ž. Gavelienė.
Ji mano, kad sėkmingos komunikacijos apie Lietuvą užsienyje nebus tol, kol finansavimas šiam tikslui nebus didinamas, taip pat reikėtų daugiau mokėti Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ darbuotojams siekiant juos išlaikyti.
Sunku pasiekti
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova sako, kad siekiant pritraukti daugiau turistų iš užsienio dirbama dviem kryptimis - tiesiogiai su galutiniais vartotojais pasitelkus skaitmeninę erdvę bei su kelionių organizatoriais šalyse, kurių gyventojus norima prisivilioti aplankyti Lietuvą.
Pastarajam tikslui užsienio šalyse samdomi partneriai - dažniausiai tai patyrusios ir daug kontaktų verslo pasaulyje turinčios agentūros, kurios padeda kelionių organizatoriams į savo parduodamas kryptis įtraukti visą Lietuvą ar atskirus jos regionus.
„Atstovus turime devyniose šalyse, jie yra kaip tiesioginiai vartai į kelionių organizatorių atstovus tose rinkose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė O. Gončarova.
Ji sutinka, kad įstaigos biudžetas yra ribotas.
O. Gončarova sako, jog dažnai pagrindinė kliūtis pritraukti turistus yra susisiekimas lėktuvais su Lietuvos pajūriu ir net Vilniumi.
„Kai kalbame su kelionių organizatoriais, visada pagrindinis kriterijus yra - kaip pasiekiama šalis. (...) Iš patirties galiu pasakyti, kad net ir su Vilniumi susisiekimas yra prastas“, - sakė ji.
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė sako, kad Klaipėda išskirtinė yra ir tuo, kad iš užsienio pasiekiama ir jūra, tačiau ja keliauja nedidelė dalis turistų.
„Kai kalbame apie susisiekimą su Klaipėda, reikia žinoti, kad yra galimybė ir keliauti jūriniais keltais, yra tam tikras segmentas turistų, kurie jais naudojasi - į Lietuvą keliauja su kemperiais, automobiliais, bet tas srautas nėra labai didelis, nišinis“, - sakė atvykstamąjį turizmą į Lietuvą skatinančiai įstaigai vadovaujanti O. Gončarova.
Klaipėdos turizmo ateitis - kruiziniai laivai
R. Povilanskas sako, kad Klaipėda turi užimti savo nišą ir nepretenduoti vadintis kurortu, kurių pajūryje jau yra.
„Koks čia kurortas? Yra jau tų kurortų pajūryje, mes esame uostamiestis. Aš jau neturiu iliuzijų, kad Smiltynė gali gauti kurortinės teritorijos statusą.
Strateginis Klaipėdos plėtros tikslas yra toliau gilinti uostą, o kai jis gilinamas, Smiltynėje nėra kur dėtis nuo triukšmo.
Be to, Smiltynės kurhauze bus butai, o galėjo būti tikras kurortinis kurhauzas - susitikimų, koncertų vieta, pajūrio kultūrinis centras, kurio neturime“, - asmenine nuomone dalijosi R. Povilanskas.
Jo manymu, mieste užtenka įgyvendinti kelis planus ir jis bus dar patrauklesnis svečiams iš užsienio - profesorius viltis deda į kruizinių laivų keleivius.
Visų pirma, anot jo, reikia dar labiau išnaudoti Danės krantinės potencialą, tikimasi, kad prie to prisidės šiuo metu statomas Memelio miestas.
„Klaipėda eina geru keliu. Turime unikalų šansą nuo Danės žiočių iki pat Jono kalnelio turėti rekreacinę krantinę, kurioje verda gyvenimas, ir jeigu Memelio miestas gerai išnaudos potencialą, tai tikrai bus smagu.
Niekas tokios vietos neturi - nei Kaune, nei Vilniuje Neris taip neišnaudojama, o maža jauki upė Klaipėdoje gali tapti tokia vieta. Ta krantinė ne tik mums, vietiniams, svarbi, bet ir atvykstantiems žmonėms“, - kalbėjo R. Povilanskas.
Gali būti, kad ateityje dauguma turistų iš kruizinių laivų išsilaipins būtent ties Memelio miestu, nes ties juo ruošiamasi statyti naują tokiems laivams skirtą krantinę.
Anot R. Povilansko, Aarhuso miestas Danijoje yra puikus pavyzdys, kaip atgaivintas paupys įpūtė gyvybės miestui.
„Jie atgaivino savo upę, ten krantinėje pilna kavinių, barų - gyvenimas verda dieną naktį. Jaučiu ir matau, kad būtent dėl to Klaipėda gali tapti gyvybingu miestu.
Kruizinių laivų keleiviai, tai matydami, niekur ir nevažiuotų - juk užtenka pasivaikščioti, prisėsti, ko nors išgerti, kai aplink pilna žmonių. Ta galimybė, labai aiškiai matoma Aarhuse, tikrai atrodo labai svarbi“, - sakė profesorius.
Klaipėdos muziejų mylia
R. Povilanskas taip pat teigia, kad Klaipėda gali būti įdomi kaip pirmas Lietuvos miestas, turintis vadinamąją muziejų mylią - vienos iš centrinių gatvių atkarpą su išskirtiniais muziejais.
„Toks terminas tampa save gerbiančio rekreacinio, urbanistinio turizmo miesto tam tikru simboliu. Muziejų mylia yra Niujorke, Paryžiuje, Londone. Klaipėda pirmoji iš visos Lietuvos ją turės“, - sakė R. Povilanskas.
Jis tokią atkarpą regi Liepų gatvėje, tačiau kol kas trūkstama grandimi lieka buvusio centrinio pašto pastate planuojamas įrengti Friedricho Wilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras, be jo, į šią mylią patektų šiemet atidarytas istorinių automobilių bei Laikrodžių muziejai, taip pat Prano Domšaičio galerija.
"Turime naują unikalų šansą su Argelanderio centru. Yra gera privati iniciatyva - Klaipėdos senųjų automobilių muziejus. Juk senieji automobiliai ir senosios technologijos yra pats patraukliausias muziejų tipas pasaulyje.
Klaipėda gali būti įdomi kaip pirmas Lietuvos miestas, turintis vadinamąją muziejų mylią.
Kaip vienas iš svarbių vokiečių ekspresionizmo kūrėjų Domšaitis (Franz Dumschat) pasaulyje yra labiau žinomas nei Čiurlionis. Klaipėdoje surinkta didžioji jo kūrinių dalis iš įvairių pasaulio kolekcijų, o tai tikrai ypatingas reiškinys visai Lietuvai.
Laikrodžių muziejus yra pakankamai unikalus, jį dar pridėkime", - vardijo R. Povilanskas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius visose Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 55,2 tūkst. turistų, pernai tuo pačiu metu jų buvo 48,2 tūkst., pikas fiksuojamas liepą - šiemet 15,3 tūkst., o pernai - 14 tūkst. turistų.
Prieš COVID-19 pandemiją, 2019-aisiais, Klaipėdoje sausį-liepą iš viso buvo apsistoję 69,4 tūkst. keliautojų iš užsienio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą