Gyvūnų prieglaudų darbuotojai: „Tokios gamtos anomalijos seniai neregėjome“

„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kaip sekasi tokias oro sąlygas išgyventi gyvūnams, kai kurių Vakarų Lietuvos gyvūnų prieglaudų atstovai sakė, kad tokios gamtos anomalijos seniai neregėjo ir dirba neskaičiuodami nei laiko, nei jėgų, kad tik mažieji žmonių draugai nesušaltų.

„Jau apie save negalvojame. Visi voljerai apsnigę, kasame, dirbame, dedame šiaudus, du kartus per dieną gyvūnėliams šildome maistą, vandenį. Tokios gamtos anomalijos seniai neregėjau. Įsivaizduokite, sniego man - iki kelių, o voljerai užpustyti iš visų pusių. Nebespėjame dirbti ir mes, ir savanoriai, teko samdyti darbuotoją už pinigus, kad tik padėtų nukasti sniegą. Juk teritorija didžiulė - 2 hektarų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ įkūrėja Andželika Bajorinaitė.

Ji pasidžiaugė tuo, kad pavyko surinkti lėšų sniego pūstuvui įsigyti.

© Gyvūnų prieglaudų gyventojus pastarosiomis dienomis teko vaduoti nuo sniego lavinos. Asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ nuotr.

„Užsakėme, tikimės, kad jau kitą savaitę atkeliaus pas mus ir palengvins darbą“, - kalbėjo ji, dėkodama geriems žmonėms, kurie paaukojo tam lėšas.

Ji pabrėžė, kad didžioji dalis iš 68 asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ prieglaudos gyventojų gyvena patalpose, kurios yra šildomos elektra, ir tam reikalingi dideli finansiniai kaštai.

„Viduje palaikome 20 laipsnių temperatūrą, tačiau dalis gyvūnėlių gyvena lauke, voljeruose. Labai norėtųsi, kad visi gyvūnėliai gyventų viduje, bet tokių sąlygų kol kas sau leisti neišgalime“, - sakė A. Bajorinaitė, kurios prieglauda yra Žadeikiuose.

Prašo kaldrų ir narvų

Pasak VšĮ „Būk mano draugas“ vadovės Galinos Kučinskienės, kurios prieglaudoje gyvena per 500 augintinių, šią žiemą situacija yra labai sudėtinga.

„Užšąla vanduo, tenka nuolat kasti sniegą 2,5 hektarų teritorijoje, kad prieitume prie gyvūnų, galėtume juos pamaitinti. Žmonių prašome ir kaldrų, kad mūsų gyvūnėliai nesušaltų. Žiemą jas reikia dažniau keisti.

Kai pasnigo, prieglaudos savanoriai gyvūnus vežasi į namus, darome viską, kad jie nebūtų atskirti lauke, o gyventų šiltai.

Stiprūs šalčiai prieglaudoje labai skaudžiai kerta mums finansiškai. Apie emocinę ir fizinę pusę nėra ir ką kalbėti. Reikia atlaikyti. Dirbame bet kokiomis sąlygomis. Ir per karščius, ir per šalčius. Todėl net ir menkiausia parama, SMS žinutė - labai svarbi. Narvai mums yra gyvybiškai svarbi įranga, galinti išgelbėti šąlančią gyvybę", - akcentavo G. Kučinskienė.

Dar ji pridūrė, kad kiekvieną mėnesį veterinarinės išlaidos siekia apie 8 tūkstančius eurų, elektra - apie 600-800 eurų, šiukšlių išvežimas apie 6000 eurų per metus ir dar krūva kitų organizacijos išlaidų.

„Greitai nebegalėsime priimti ir gydyti gyvūnų. Daug gyvūnėlių priglaudžia nauji šeimininkai, bet daug atkeliauja ir naujų. Šią žiemą jų - labai daug“, - kalbėjo G. Kučinskienė.

Po snygio - varvantis stogas

Pasak VšĮ „Linksmosios pėdutės“ įkūrėjos ir vadovės Simonos Šakinytės, šioje prieglaudoje žiemą daug sunkumų sudaro tirpstantis sniegas.

„Kai pradeda tirpti sniegas, per stogą į vidų bėga, varva vanduo. Jau savanoriai dirba, tvarko stogą, tikimės, kad pavyks išspręsti šią problemą“, - sakė S. Šakinytė.

Ji teigė, kad deda visas pastangas, jog šaltojo sezono metu nė vienas jos prieglaudos gyvūnėlis negyventų lauke.

„Užpernai susitvarkėme, kad nebūtų lauko voljerų, tačiau kai reikia atlikti karantiną, po skiepų, gyvūnėliai turi 10 dienų praleisti atskirai nuo kitų prieglaudos gyventojų. Kai pasnigo, prieglaudos savanoriai juos tiesiog vežasi į namus, darome viską, kad jie nebūtų atskirti lauke, o gyventų šiltai - namuose ar patalpose“, - sakė S. Šakinytė, kurios prieglaudoje šiuo metu gyvena 30 šuniukų ir apie 40 kačiukų.