Klaipėdiečiai saugo sodą nuo valdininkų

Gyventojai nepasitiki miesto valdžia ir mano, kad senąjį Pempininkų sodą ruošiamasi naikinti, nors valdininkai dievagojasi, kad tokių planų artimiausiu metu nesą.

Debreceno g. 70, 72, 74 ir kitų šalia esančių daugiabučių namų gyventojai pasiruošę budėti ar net stoti į kovą su Klaipėdos savivaldybe tam, kad kiekvieną pavasarį galėtų grožėtis žydinčiomis obelimis, o rudenį - skanauti jų vaisių.

Prasidėjo birželį

Dar pavasarį miestiečių nerimą sukėlė pristatytas miesto bendrasis planas, kuriame jie išvydo ir pažymėtą sodą.

Netoliese gyvenanti klaipėdietė visuomenininkė Eugenija Budžienė „Vakarų ekspresui“ tuomet pasakojo, kad Debreceno daugiabučių namų gyventojai jau surinko parašus ir planuoja kreiptis į savivaldybę su prašymu seną sodą išsaugoti.

„Aš gyvenu prie “Neringos„, tai nelabai ten gyvenančių žmonių pažįstu, bet man skambino gyventojai, sakė, kad jau ruošia raštus“, - ankstyvą pavasarį nerimavo klaipėdietė.

Dienraščiui moteris pasakojo, kad stende, kurį savivaldybė buvo pastačiusi prie daugiabučių, rašoma, jog minėtoje teritorijoje, kur šiuo metu žydi obelys, planuojama suformuoti žemės sklypus daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir kitiems statiniams.

Tiek užteko, kad gyventojai sukiltų.

„Reikia rinkti parašus ir siųsti rezoliuciją tiesiog merui, kad gelbėtumėm senąjį obelų sodą. Apie tai, kas bus ten daroma iškirtus obelis, aš nežinau, bet man tas jau ir nebesvarbu, jei gražuolių obelų nebeliks. Šeštajame dešimtmetyje ten aplink apstatė namus, bet tuometinė valdžia sodo nelietė, o šita naikina. Nedaug tų obelų jau liko, kai ilgus metus jų niekas neprižiūrėjo ir laužė. Jos žydi kiekvieną gegužę ir nokina vaisius. Obuoliai ten skanūs, senovinės veislės juk“, - pasakojo klaipėdietė Eugenija.

Kiek sodui metų, gyventojai nežino, žmonės spėja, kad sodas sodintas dar buvusio Pempininkų kaimo laikais.

Klaipėdiečiai svarsto, kad obelims reikėtų gero arboristo, kad jas profesionaliai išgenėtų, o miestas galėtų įrašyti obelis į registrą kaip saugotinus Klaipėdos medžius.

Anot moters, dabartiniai įstatymai leidžia laisvai kirsti obelis ir visus kitus vaismedžius be jokio leidimo. Todėl Klaipėda tuštėja, virsta dykyne, o sodinami svetimšaliai medžiai dažnai neprigyja.

Ramino, bet nenuramino

Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojus ramino, kad sodo nelies.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Marijaus Mockaus teigimu, yra rengiamas teritorijos tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje, detaliojo plano koregavimas, kuriuo planuojama teritorija apima daugiabučiais gyvenamaisiais namais užstatytą teritoriją arčiau Taikos prospekto ir Debreceno gatvių sankryžos.

Pagrindinis detaliojo plano rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypus daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir kitiems statiniams eksploatuoti, bendro naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijas. Detaliojo plano rengimo procesas yra susipažinimo su parengtais sprendiniais stadijos.

„Informuojame, kad, pagal parengtus sprendinius, užklausime minimi medžiai patenka į detaliuoju planu planuojamą bendro naudojimo teritoriją, kurioje nenumatyti jokie sprendiniai, dėl kurių įgyvendinimo būtų būtinas esamų medžių šalinimas. 

Medžiai detaliojo plano sprendiniuose sužymėti įvertinus atliktą medžių inventorizaciją, kurioje nurodyta, kad šie vaismedžiai seni, blogos būklės. Įvertinant susidariusią situaciją, galima bus detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje bei želdinių tvarkymo dalyje numatyti, kad medžiai, kurie patenka į bendro naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijas bei kurių šalinimas nebūtinas siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, bus atskirai vertinami rengiant želdinių tvarkymo schemas“, - pavasarį gyventojus ramino M. Mockus.

Anot jo, koreguojamu detaliuoju planu teritorijos naujai statybai nėra numatomos.

Tačiau praėjus kuriam laikui, šią vasarą, šalia senojo Pempininkų sodo gyvenanti klaipėdietė Virginija, išgirdusi pjaunamų medžių garsą, sode rado darbininkus, kurie, anot jos, be gailesčio pjovė sveikas, obuoliais aplipusias obelų šakas.

Pažadais netiki

„Šis sodas jau seniai naikinamas, po truputį. Iš pradžių pjaunamos šakos, po to sakoma, kad jos pasenusios ir reikia naikinti. Tai yra pastovus medžių naikinimas saviems tikslams pasiekti. Iš vienos sodo pusės liko plynas laukas. Šį kartą buvo nupjautos trys storos galingos medžio šakos, kurios buvo aplipusios vaisiais. Medis storas ir sveikas. 

© Dar pavasarį miestiečiams daug klausimų sukėlė pristatytas miesto bendrasis planas, kuriame jie išvydo ir pažymėtą sodą. Gyventojų archyvo nuotr.

Pempininkų obelis saugantys aplinkinių daugiabučių gyventojai mano, kad šis sodas istorinis, obelų amžius gali siekti kelias dešimtis metų. Jos nokina skanius obuolius, kuriais kiekvieną rudenį gali mėgautis šio sodo lankytojai.

Jei nebūčiau nuėjusi ir pareikalavusi dokumentų, kas davė leidimą ir kodėl pjaunamos šakos, jie nebūtų pabėgę kaip kokie išsigandę kiškiai, o tos moteriškės rėkimas ir dabar tebeskamba ausyse. Daugiau tie tvarkdariai kol kas nepasirodė“, - emocijas liejo šalia sodo gyvenanti Virginija.

Klaipėdiečiai nebetiki valdininkų pažadais sodo neliesti. Jie įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau senųjų Pempininkų obelų neliks.

„Miestas sodo neprižiūri, atskiromis dalimis jis patenka į namų valdų teritoriją, tai šienauja ir ten tvarkosi namų valdų darbuotojai. Obuoliai labai skanūs, rudenį jais vaišinasi visų aplinkinių namų gyventojai. Sodą mėgsta ir jaunimas, štai rugsėjo 1-ąją irgi ten susirinkusių buvo. 

Pakviečiau juos į talką, surinkome nemažai po sodą išmėtytų šiukšlių. Buvau savivaldybėje, kai svarstė tą planą. Po to, kai mūsų rūpestis buvo aprašytas jūsų dienraštyje, meras Arvydas Vaitkus patikino, kad sodo nelies, bet mums nuo to nepasidarė ramiau“, - Virginijai antrino netoliese gyvenanti visuomenininkė E. Budžienė.

Statybų ir pokyčių neplanuoja

Savivaldybės specialistai, reaguodami į rugpjūčio mėnesį gautą skundą dėl sode pjaunamų obelų, nedelsdami atliko apžiūrą. Nurodytoje vietoje obelų ar kitų medžių kirtimo požymių, tokių kaip likę kelmai, žaliųjų atliekų didelių sankaupų nerasta, teigia valdininkai.

„Savivaldybės turimais duomenimis, pastaruoju metu šioje vietoje buvo vykdomi tik einamosios priežiūros darbai - buvo pašalinta ir išvežta nulūžusi obels šaka“, - rašo savivaldybė.

Klaipėdos miesto savivaldybė dar pavasarį tikino, kad gyventojų nurodytoje teritorijoje nėra planuojami jokie projektai, dėl kurių reikėtų šalinti obelis, nes tai esą viešojo naudojimo erdvė.

Jei ateityje būtų numatyta pertvarkyti minėtą erdvę, želdinių tvarkymo klausimas būtų derinamas atskirai teisės aktų numatyta tvarka.

Istorinė praeitis

Kada ir kas pasodino Pempininkų obelis, aplinkinių namų gyventojai nežino, - tik spėja, kad obelys gali būti labai senos.

Klaipėdiečiai svarsto, kad sodas - tai, kas liko iš senojo Pempininkų kaimo.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Pempininkų kaimas pirmą kartą buvo paminėtas dar XV amžiuje.

Maždaug prieš 70 metų, Lietuvos TSR ministrų tarybos nutarimu Klaipėdos miestui buvo priskirta 104 ha žemės Pempininkų gyvenvietėje. Pempininkų kaime daugiausia buvo naujakurių. Klaipėdiečiai, kurių tėvai gyveno šiame kaime, pasakoja vieną istoriją: kaime gyveno vienas vietinis žmogus, kuršis, turėjęs gražų vyšnių sodą. 

Kai kaimas buvo jungiamas prie Klaipėdos miesto, apie 1963-1964 metus, tiems naujakuriams buvo duodami butai. Pasakojama, kad kai kuršis vieną dieną pamatė, jog jo vyšnių sodas iškirstas, po kelių dienų mirė.

„Kad jis pats buvo iškeltas kitur gyventi, jo taip nepaveikė, kaip išpjautas sodas“, - „Vakarų ekspresui“ yra pasakojusi Pempininkų kaime gyvenusio žymaus fotografo Albino Stubros dukra Rasa Stubraitė-Marcinkevičienė.