POKYČIAI. Vienai iš Klaipėdos gatvių bus grąžintas senasis pavadinimas. Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdoje nebeliks Liudo Giros gatvės

(5)

Atsižvelgus į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą uostamiestyje nebeliks Liudo Giros gatvės.

Liudo Giros gatvė bus pervadinta teisėjo ir rašytojo Ernsto Vicherto vardu.

Tokį pavadinimą gatvei suteikti dar rudenį nusprendė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Gatvę taip pat svarstyta pavadinti Leonido Donskio vardu. Vis dėlto nuspręsta, jog filosofui atminti labiau tiktų skveras miesto centre ar kita vieša erdvė.

Apsispręsta, jog gatvė turi būti pavadinta Ernsto Vicherto vardu. Tokį pavadinimą ji turėjo 1938-1948 m.

Sprendimas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. gruodžio 14 d.

Įgyvendinus pokyčius, reikės pagaminti ir pastatyti dvi gatvės pavadinimo lenteles. Tai Savivaldybės biudžetui kainuos 513,04 euro.

Pakeitus gatvės pavadinimą, keisis adresai 7 pastatams (39 patalpoms).

Gyveno Klaipėdoje

E. Vichertas gimė 1831 m. kovo 11 d. Įsrutyje. Augo gausioje teisininko Johano Frydricho Ernsto ir Luisės (g. Marenski) Vichertų šeimoje.

1850 m. E. Vichertas pradėjo studijas Karaliaučiaus universitete. Iš pradžių studijavo istoriją ir filosofiją, vėliau apsisprendė studijuoti teisę. Priklausė studentiškai draugijai „Palmburgia“. 1859 m. buvo paskirtas asesoriumi Klaipėdoje.

1859-1860 m. dirbo Klaipėdos teismo asesoriumi. Nuo 1860 m. trejus metus dirbo apskrities teismo teisėju Priekulėje (čia teko išspręsti apie keturis tūkstančius bylų), laisvalaikiu buvo subūręs teatro mėgėjų grupę.

Rašytojas iš viso sukūrė 34 pjeses, parašė 28 romanus, išleido 15 apysakų bei apsakymų rinkinių.

1896-1902 m. išėjo E. Vicherto 18 tomų Rinktiniai raštai. Kūryboje svarbi vieta tenka Rytų Prūsijos istorijai, Mažosios Lietuvos socialinei ir kultūrinei atmosferai.

1899 m. išleistoje autobiografinėje knygoje „Teisėjas ir poetas“ („Richter und Dichter“) E. Vichertas aprašo jaunystėje Priekulėje praleistus trejus metus.

Apsakymų rinkinys „Lietuviškos istorijos“ („Litauische Geschichten“, 1882 m.) laikytinas tikru krašto istoriniu dokumentu. Viena žymiausių rinkinio apysakų - „Šaktarpis“ (lietuvių kalba išleista 1929 m., pakartotas leidimas 1981 m.), jos pagrindu 2000 m. sukurtas meninis filmas „Elzė iš Gilijos“ (rež. Algimantas Puipa).

Mirė 1902 m. sausio 21 d. Berlyne.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder