Klaipėdos aerodromas: nei vystomas, nei nutraukia veiklą

Dirvupių kaime esančią maždaug 160 hektarų ploto teritoriją strateginėje vietoje šalia Klaipėdos valdo VMG grupė. Joje dar nuo 2017 metų įgyvendinamas projektas „Klaipėdos oro uosto konversija į medienos perdirbimo pramonės ir verslo parką“. 

Projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, o teritoriją vystanti VMG grupė, kurios savininkas yra Sigitas Paulauskas, yra įsipareigojusi investuoti 200 milijonų eurų.

Maždaug 36 ha teritorijoje VMG grupė 2024 metais oficialiai atidarė pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“. Jame kuriami ir diegiami inovatyviausi robotikos, automatikos, dirbtinio intelekto ir kiti technologiniai sprendimai. Investicijos į projektą siekė daugiau nei 30 milijonų eurų.

Pasak „VMG corp“ generalinio direktoriaus Egidijaus Mockaus, oro uostą valdanti įmonė „VMG Property“ taip pat investavo ženklias lėšas, kad į aerodromo sklypą butų nutiestos komunikacijos: elektra, dujos, vanduo.

Paties aerodromo veikla didelių pajamų negeneruoja, o investicijos į infrastruktūrą lėmė, kad „VMG Property“ dirba nuostolingai. 2024 metais nuostolis siekė 444 tūkst. eurų.

„Žemės aplinkui daug, apie 130 ha užtektinai stambiems projektams vystyti, oro uosto veikla tam netrukdo“, - sako E. Mockus.

Anot jos, pats oro uostas šiuo metu nėra nei vystomas, nei nutraukiama jo veikla.

Planuoja uždaryti

O štai parašiutininkų klubo, veikiančio aerodrome jau beveik tris dešimtmečius, atstovas sako, kad nuolatinė nežinomybė dėl ateities trukdo investuoti.

„Tiek klubas, tiek aš asmeniškai esame išsimokėtinai įsigiję lėktuvus, turiu net angarą jiems laikyti, tačiau negaliu jo pastatyti aerodrome, nes visiškai nėra aišku, kiek jis ten galės stovėti“, - sakė Klaipėdos parašiutininkų asociacijos „Dangus ne riba“ pirmininkas Robertas Rezgevičius.

Anot jo, kitų metų vasarą baigsis 25 metų terminas, kai teritorijos valdytojai įsipareigojo išlaikyti oro uosto veiklą. Todėl yra didelė tikimybė, kad aerodromo nebeliks, nes tinkamai jo neprižiūrint nebus pratęstas ir leidimas aerodromo veiklai.

Pasak R. Rezgevičiaus, kad aerodromo veikla nedomina VMG grupės, rodo ir tai, kad jau anksčiau buvo laikotarpis, kai aerodromas neveikė, be to, kelis kartus jo valdytojai prašė sutrumpinti 25 metų įsipareigojimo terminą aerodromo veiklai.

„Neoficialiai tiesiai iš savininko lūpų turime informaciją, kad oro uostas veiks dar metus“, - sako R. Rezgevičius.

Anot jo, Klaipėdoje veikiantis parašiutininkų klubas yra unikalus, nes dirba ne tik savaitgaliais, bet 6 dienas per savaitę. Pašokinėti prie jūros atvyksta net parašiutininkai iš kaimyninių šalių.

Naujas aerodromas

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Krašto apsaugos ministerija yra ne kartą išreiškusi poziciją, jog nėra poreikio dabartinę Klaipėdos aerodromo teritoriją išnaudoti krašto gynybos reikmėms. 

Tačiau, atsižvelgdamas į šiuo metu aerodrome veiklą vykdančių organizacijų nuogąstavimus, Klaipėdos rajonas yra numatęs dvi teritorijas, kur galėtų būti statomas naujas aerodromas.

„Rajono Bendrajame plane yra numatytos teritorijos šalia Agluonėnų, kur toks objektas galėtų atsirasti“, - sako B. Markauskas.

© Klaipėdos rajono TIC nuotr.

Anot jo, aerodromo pažymėjimas Bendrajame plane reikškia tik tai, kad atsiradus investuotojui nebūtų užkirsta galimybė jį vystyti. Tačiau pati rajono savivaldybė nebus tokio projekto iniciatorė.

Tokį projektą neabejotinai būtų sudėtinga įgyvendinti, nes reikėtų išpirkti privačius žemės sklypus, sodybas, be to, objektas pareikalautų didelių investicijų.

Pagrindinis tokio projekto iniciatorius - VšĮ „Sakalėlis“, kuriai vadovauja Andrius Bagočius, apskaičiavo, kad investicijos į aerodromo perkėlimą galėtų siekti iki 30 milijonų eurų, o įvertinus ir bankų palūkanas - iki 40 milijonų eurų. Dalis šių pinigų būtų naudojama žemei ir sodyboms išpirkti.

Siūloma, kad tokiame oro uoste galėtų būti net pakilimo-nusileidimo takas, kuriuo galėtų naudotis C-27J „Spartan“ bei NATO sąjungininkų „Lockheed C-130 Hercules“ bei „Airbus A400“ M tipo orlaiviai.

Tokiame oro uoste, kuris užimtų apie 160 ha, matoma vizija, kad galėtų veiklą perkelti visos organizacijos, kurios dabar veikia šalia Klaipėdos. Taip pat keliama idėja, kad čia galėtų įsikurti net nedidelių orlaivių gamybos įmonė.

„Manome, jog šis aerodromas suteiktų galimybę perkelti NATO sąjungininkų pajėgas arčiau pasienio su Kaliningrado sritimi, esant indikacijoms ypatingai situacijai“, - teigia projekto iniciatorius A. Bagočius.

Tokiam objektui jau sugalvotas ir pavadinimas - „Jurgio Kairio multifunkcinis aerodromas“.

„Mūsų ambicija - įkurti orlaivių gamybos / surinkimo / aptarnavimo organizaciją, bendradarbiaujančią su patyrusiais užsienio aviacinės technikos gamintojais. Šios ambicijos tikslas turi tris atšakas: pritraukti žinias į valstybę, auginti kompetencijas šalyje, skatinti ekonomikos augimą“, - rašoma VšĮ „Sakalėlis“ dar pernai ministerijoms, Seimui ir Lietuvos kariuomenei adresuotame rašte.

Pasak A. Bagočiaus, svarbiausia ieškant sprendimo yra ne konfrontacija, o bendrų sąlyčio taškų radimas. Jis įsitikinęs, kad dabartinėje Klaipėdos aerodromo teritorijoje vystant pramonės parką realu pritraukti iki 1 milijardo investicijų, todėl būtų labai teisinga dalį šių lėšų nukreipti naujo aerodromo statybai. Be to, jis įsitikinęs, kad tokiam objektui realu gauti ir ES paramą.

„Latvijos pavyzdys rodo, kad mažosios aviacijos infrastruktūrą labai lengva sugriauti, bet ji sunkiai atsistato“, - kaimynų klaidų siūlo nekartoti A. Bagočius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad dar nėra žinoma bendruomenės nuomonė tose teritorijose, kur galėtų atsirasti naujasis aerodromas.

Galėtų išsilaikyti

Pasak R. Rezgevičiaus, kiek jis yra susipažinęs su aerodromo tarp Agluonėnų ir Vanagų vizija, tai yra pakankamai didelis objektas, reikalaujantis daug investicijų bei pritaikymo ir kariuomenės poreikiams.

„Praktiškai užtektų 50-100 ha plote dviejų tūpimo-nusileidimo takų su įrengta infrastruktūra, o veiklą vystantys klubai ir organizacijos patys galėtų pastatyti reikiamus statinius“, - sako R. Rezgevičius.

Tačiau jis sutinka, kad pats aerodromas tikrai komerciškai nebūtų rentabilus projektas. Pelninga galėtų būti tik veikla jau įrengtoje infrastruktūroje.

„Atsiperka tik investicijos į tarptautinius oro uostus“, - jam antrina A. Bagočius.

Tačiau, pasak R. Rezgevičiaus, net ne visi Klaipėdos aerodromo naudotojai pritaria idėjai, kad aerodromas būtų perkeltas toliau nuo Klaipėdos, nes tuomet sumažėtų jo patrauklumas, jis nebūtų taip patogiai pasiekiamas.

Pasak parašiutų entuziasto, pavyzdys yra maždaug už 50-60 kilometrų nuo Klaipėdos, Judrėnuose, esanti Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla, kuri sunkiai pritraukia mokinius.

Neužtenka dangaus

R. Rezgevičius sako, kad ne kartą gavo pasiūlymą, kad parašiutininkai galėtų persikelti į Karteną, kur yra aerodromas. Tačiau faktiškai tai yra beveik nesuderinama, nes Kartenoje įsikūrė sklandytuvai ir, kai vyksta jų skrydžiai, toje pačioje oro erdvėje šuoliai su parašiutu yra draudžiami.

„Turint aerodromą, saugiau visomis prasmėmis. Tai vieta, kur ugdomas jaunimas, skatinamas domėjimasis aviacija. Tokia infrastruktūra yra intelektualinis ir strateginis regiono turtas,“ - teigė R. Rezgevičius.

Diskusija dėl oro uosto vyksta ir socialinėje erdvėje. Dalis klaipėdiečių įsitikinę, kad miestas, turintis jūrų uostą, privalo turėti ir orlaivių uostą.

„Tai būtų logiška jungtis - uostas, keliai ir oro kelias. Tai mūsų regiono modernumo klausimas“, - svarstė klaipėdietis.

Tačiau yra ir priešingų nuomonių, kad virš Klaipėdos periodiškai skraidantys ir triukšmą keliantys pramoginiai lėktuvai niekam nereikalingi ir tik trikdo ramybę.

Šiandien Klaipėdos aerodromo angaruose stovi keliolika mažųjų orlaivių, priklausančių pilotams mėgėjams. Čia veikė pilotų mokykla, kuri savo veiklą nutraukė. Pasak piloto Dino Kavaliausko, veiklą teko sustabdyti dėl nuolat tvyrančios nežinomybės.

„Buvo nuolatinis klausimas - ar mus uždarys? Kaip galima vystyti verslą, kai nežinai, ar rytoj dar turėsi kur kilti?“ - lrt.lt sakė jis.

Todėl dabar iš Klaipėdos būsimieji pilotai mokytis turi važiuoti arčiausiai į Tauragę ar Telšius.

Diskusija Seime

Beje, aerodromo teritorijoje yra valstybės turtas - navigacinė sistema, būtina skrydžių saugai. Jos perkėlimas, anot B. Markausko, kainuotų apie milijoną eurų.

Pati navigacinė sistema turi apsaugos zoną, todėl dėl jos ribojama pramonės plėtra šalia esančioje teritorijoje. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas ateityje įgyvendinant investicinius projektus.

Į Klaipėdos aerodromo problemą dėmesį atkreipė ir parlamentarė Ligita Girskienė. Ji spalio 22 dieną Seime organizuoja konferenciją, kurioje bus svarstomos teisinės, ekonominės ir saugumo prielaidos šiam objektui išsaugoti.

Pati L. Girskienė sako, kad tai yra jos kaip Klaipėdos regiono bičiulių grupės Seime vadovės iniciatyva.

Ji neneigė, kad nėra iki galo įsigilinusi į klausimą, bet žadėjo diskusijai Seime sukviesti ne tik Seimo narius, bet ir kariuomenės atstovus, kitus suinteresuotus asmenis.

Pasak parlamentarės, reikia bendros valstybės ir regiono vizijos. Todėl bus bandoma ieškoti geriausių sprendimų dėl aerodromo ateities.

Klaipėdos bičiulių grupei Seime priklausantis Eugenijus Gentvilas apie kolegės L. Girskienės iniciatyvą ir planuojamą konferenciją Seime pirmadienį dar nieko nebuvo girdėjęs.