Klaipėdos universiteto ligoninė skolas ketina grąžinti per pusantrų metų

„Mes galvojame, kad nuo 12 iki 18 mėnesių mes sugebėsime išeiti į nulinį balansą“, – gruodžio viduryje Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė A. Šimaitis.

„Trijų ligoninių apjungimas yra milžiniškas iššūkis, mes vis dar esame kelio pradžioje“, – kalbėjo jis.

KUL skola šiuo metu siekia apie 7,2 mln. eurų.

Pasak įstaigos vadovo, prieš daugiau nei metus, dar iki jo darbo pradžios, ligoninės įsiskolinimas kas mėnesį didėdavo apie 1 mln. eurų.

Pernai rugsėjį ligoninės balansas tapo teigiamu ir siekė 54 tūkst. eurų, spalį – 238 tūkst. eurų.

„Ėmėmės sistemingų priemonių mažinti deficitui ir matome aiškiai, kad palaipsniui kiekvieną mėnesį buvo mažėjimas, kol buvo pasiektas tas lūžio taškas“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Anot jo, pagerinti įstaigos finansinę situaciją leido kelios priežastys.

Esminiu faktoriumi A. Šimaitis įvardijo nuo 9 mln. iki 8 mln. eurų sumažėjusį mėnesinį atlyginimų fondą ir 8 proc. išaugusį teikiamų paslaugų skaičių.

Kaip BNS sakė A. Šimaitis, įstaigoje pradėta teikti daug naujų paslaugų, sustiprintos tarnybos, atgaivintos kurį laiką nebeteiktos paslaugos.

Anot jo, po pertvarkos itin išaugo kardiologijos paslaugos, reumatologijos, ortopedijos-traumatologijos, endoskopijų, dienos stacionaro ir kitų paslaugų skaičius, labai ryškiai išaugo ambulatorinių paslaugų skaičius.

„Jei 2023 metais ligoninė neįsisavino 6 mln. eurų už ambulatorines paslaugas, tai 2024 metais lėšos ne tik įsisavintos bet ir viršytos daugiau nei 2 mln. eurų. Tai lėmė, kad Vakarų Lietuvos gyventojams konsultacijų suteikta 210 tūkst. daugiau nei 2023 metais“, – BNS teigė A. Šimaitis.

Pasak jo, prie to prisideda ir naujai į gydymo įstaigą dirbti atvykę specialistai.

„KUL pirmoji pradėjo diegti visiškai naują vadybos modelį, neturintį analogų nė vienoje šalies gydymo įstaigoje, kuriuo patikėję įstaigą renkasi vis daugiau medikų – per pastaruosius 1,5 metų KUL buvo įdarbinti 103 slaugytojai ir 165 gydytojai“, – sakė A. Šimaitis. 

Ligoninės vadovo teigimu, taip pat buvo atsisakyta dubliuojančių skyrių, sumažinta vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų, sumažintas ir administracijoje dirbančiųjų skaičius, ligoninėje atsisakyta apie 250 lovų.

„Lovų sumažinimas padėjo sutaupyti resursų ir taip pat perskirstyti personalą į kitus skyrius“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Sujungus skirtingas įstaigas, jų atlyginimų koeficientai buvo skirtingi. A. Šimaičio teigimu, pernai koeficientų išlyginimui skirta 2 mln. eurų, šiemet tam reikės 2,3 mln. eurų.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis komiteto posėdyje klausė, kaip ligoninė ketina mažinti skolas toliau, jei daugiausia lėšų sutaupyta dėl sumažėjusio atlyginimų fondo.

„Iš ko jūs planuojate tuos rezultatus pasiekti, nes iš darbo užmokesčio (galimybių – BNS) aš nebematau“, – klausė R. Žemaitaitis.

A. Šimaitis teigė, kad ligoninė mato galimybę didinti darbo efektyvumą 20–30 procentų.

„Konkretūs planai, kaip tą padaryti. Ir operacinių stebėsena, įvedėme tokią naujovę Lietuvoje kaip individualūs gydytojų darbo planai ir daugybę kitų dalykų“, – dėstė ligoninės vadovas.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją, užpernai sausį į KUL sujungtos Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės.