„Klaipėdos vandens“ suplanuoti darbai mažins potvynius

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus sako, kad šiuo metu mieste yra 46 daugiausia problemų keliančios vietos, kuriose lietaus vandens nuotekų tinklai yra avarinės būklės. Tai maždaug 9 kilometrai trasų. Bendras lietaus nuotekų tinklas uostamiestyje - 360 kilometrų.

„Daugiau nei 30 metų mieste vyko labai vangus lietaus tinklų modernizavimas investuojant vos po kelis šimtus tūkstančių eurų. Po kiekvienos didesnės liūties mieste gyventojai patiria finansinius nuostolius, todėl ši situacija ilgai tęsti nebegali. Yra duotas nurodymas skubiai inventorizuoti visus tinklus, juos perduoti bendrovei “Klaipėdos vanduo„, kad būtų galima kuo greičiau pradėti darbus. Per ketverius metus yra numatyta investuoti daugiau nei 9 milijonus eurų. Viliuosi, kad, pradėjus darbus nuo problematiškiausių vietų, rezultatą gyventojai pajus jau netrukus“, - sako Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Meras pateikia mokslininkų duomenis, kad potvynių grėsmė ateityje tik didės. Baltijos jūros lygis per paskutinius 15-20 metų pakilo iki 10 centimetrų, o Kuršių marių vandens lygis potvynių metu pakyla iki 0,5 metro.

Išsami analizė

„Klaipėdos vanduo“ problemos imasi kompleksiškai.

Pietinės Klaipėdos miesto dalies potvynių sprendimui buvo pasitelktos mokslininkų įžvalgos, profesionalūs skaičiavimai.

Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine Nr. 8. Jis aprėpia 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės, o lietaus tinklai išsiraizgę apie 50 kilometrų.

„Sumažėję žalieji plotai mieste, dėl urbanizacijos padidėję kietųjų dangų plotai, dešimtmečius nemodernizuoti paviršinių lietaus nuotekų tinklai lemia tai, kad mieste stipraus lietaus metu patvinsta gatvės ir kiemai. Atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu, leido patikrinti galimus sprendimo būdus ir parinkti efektyviausias priemones problemai pašalinti. Ateityje analogišką hidraulinį modeliavimą planuojama atlikti ir kitose miesto teritorijose“, - teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Anot jo, jau parengtas ir detalus investicijų planas. Jame numatyta rekonstruoti susidėvėjusius, prastos būklės lietaus nuotekų tinklus. Kasmet planuojama atnaujinti po 1 kilometrą prastos būklės paviršinių lietaus nuotekų tinklų, investuojant apie 400 tūkst. eurų.

Taip pat plėsti paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą teritorijose, kurios dažniausiai užliejamos - ne mažiau nei po 0,5 km per metus investuojant apie 200 tūkst. eurų.

Darbai jau vyksta

Šiuo metu „Klaipėdos vanduo“ darbus jau atlieka Baltijos prospekte, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte esančiuose kiemuose. Planuojama atnaujinti lietaus nuotekų siurblinę, esančią po Herkaus Manto gatvės viaduku taip didinant siurblinės darbo našumą ir ateityje šioje teritorijoje išvengiant potvynių. Taip pat bus suprojektuoti ir įrengti nauji lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Diegiama lietaus vandens lygio kolektoriuose ir nuotekų kokybės rodiklių monitoringo sistema.

Iš minėtų 9 milijonų eurų, reikalingų potvynių problemai spręsti, AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos sieks per 7 mln. eurų. Likusi dalis - Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšos.

Pasak B. Joniko, išaugusios investicijos didelės įtakos vandens kainai Klaipėdos mieste neturės. Vienas kubinis meras vandens gyventojams gali brangti 1-2 centus.

Už lietaus nuotekų tvarkymą, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, sumoka verslo įmonės.

A. Vaitkus sako, kad prie Klaipėdos lietaus nuotekų tinklų modernizavimo finansiškai turėtų prisidėti ir Klaipėdos rajono savivaldybė, iš kurios teritorijos į miesto tinklus patenka gan dideli kiekiai vandens.