Kviečia prie poilsiautojų pamėgtos Olando kepurės: atskleistas tikslas, istorinės detalės ir įspūdingi skaičiai

Prie šių darbų gali prisidėti kiekvienas iš mūsų.

„Prisidėkite prie saugomų teritorijų puoselėjimo ir sudalyvaukite talkoje.

Pasibaigus turistiniam sezonui saugomose teritorijose prasideda įvairūs gamtotvarkos, švarinimosi ir rekreacinių ar turistinių objektų tvarkymo darbai. 

Šiuos darbus atlikti būtina, jei norime išsaugoti savo saugomų teritorijų lankomus objektus ir lankytojams skirtą infrastruktūrą (takus, suoliukus, pavėsines ir kt.).

Anksčiau minėti darbai visuomet reikalauja nemažai laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl papildomos rankos visuomet padeda darbus atlikti greičiau ir efektyviau.

Tad labai norime pakviesti visus sudalyvauti spalio 25 d. 11.00 val. vyksiančioje talkoje Pajūrio regioniniame parke. Jos metu bus vykdomi Olando kepurės skardžio tvirtinimo darbai. 

Nemaža dalis planuotų skardžio tvirtinimo darbų šiemet jau buvo atlikta kasmetinės akcijos „Kopoms reikia tavęs" metu, tačiau dar liko keletas plotų, kuriuos iki žiemos būtina sutvirtinti.

Todėl labai kviečiame visus prisijungti prie talkos, ypač mokinius, kurie už šią veiklą galės užsidirbti socialinių valandų.

Visus norinčius dalyvauti talkoje Olando kepurėje kviečiame užpildyti trumpą registracijos formą: https://forms.office.com/e/04R4rbnYMv

Labai lauksime visų!", – „Facebook" paskyroje skelbia Pajūrio regioninis parkas.

Lankytojų srautai – įspūdingi

VE.lt paanalizavo ir Olando kepurės skardžio lankomumo statistiką ir paaiškėjo, kad tai – vienas lankomiausių gamtos paveldo objektų Lietuvoje.

Įdiegus elektroninius skaitliukus, paaiškėjo, kad 2023 metais prie Olando kepurės skardžio užfiksuota 417 tūkst. apsilankymų per metus, o 2024 metais – net 424 tūkst. apsilankymų.

Skaitiklių duomenys parodė, kad kai kuriais vasaros mėnesiais čia buvo fiksuojamas ir 80 tūkst. apsilankiusiųjų skaičius per 30 dienų.

Olando kepurės skardis kartas nuo karto yra stiprinamas danga – specialiu į vietos uolieną, moreną, panašiu molio ir žvyro mišiniu.

Specialistai pabrėžia, kad tai padeda sumažinti žmonių daromą poveikį ir leidžia neriboti lankytojų srautų sezoninio piko metu.

Informacija

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės.

Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Portale turistopasaulis.lt rašoma, kad tai – parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.

Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų kriaušis.

Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Irstant skardžio pagrindui, nuo Olando kepurės viršaus dėl sunkio jėgos formuojasi nuošliaužos.

Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes, apaugusi pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada ji žymima žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo Olando kepurės pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.

O vietiniai gyventojai šią vietovę vadino Melmuže (kurš., latv. – Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų. 

Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvare), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai ir yra pavadinimo „Olando kepurė" autoriai.

Taip pat paplitęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų ties šia vieta buvo išmesta ant kranto olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas. Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.

Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.