Lietuvos mokslų akademijoje bus pristatomi Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai Arktyje

Mokslinės diskusijos, skirtos Arkties problematikai, dienotvarkėje –  net 3 Klaipėdos mokslininkų pranešimai.

KU tyrėjų patirtis ir mokslines įžvalgas apie Arkties ekosistemų kaitą, sukauptas per tarptautines ekspedicijas Svalbarde, Grenlandijoje, Islandijoje ir kitur, pristatys KU Jūros tyrimų instituto (JTI) poliarinių tyrimų lyderis, akademikas, prof. habil. dr. Sergejus Oleninas.

Apie Svalbarde stebimą Eidembuktos lagūnos formavimąsi pranešimą skaitys  dr. Andrius Šiaulys, dalyvavęs 4 ekspedicijose.

Tirpstančio ledyno įtaką dugno organizmams bei Arktyje vykdytų dugno tyrimų apibendrinimą pateiks doktorantė Saulė Medelytė.

Per konferencijos pertrauką jos dalyviai bus pakviesti į KU mokslininkų parengtą parodą, kurioje pristatomas šiandienos Arkties regionų, kuriuose teko dirbti uostamiesčio mokslo bendruomenės atstovams, ekosistemų būvis: augmenija, gyvūnija, gyvybės užuomazgos vandenyje ir dirvožemyje, ledyno nykimas, žmonių pėdsakai etc.

Per pastaruosius du dešimtmečius KU JTI mokslininkams prie Arkties problematikos teko prisiliesti įvairiais aspektais ne tik per ekspedicijas, daugumą kurių organizuotos drauge su Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutu.

Kai kurios tyrimų programos atliekamos nuotoliu, pvz., naudojant stebėjimų iš kosmoso duomenis.

Pasak akademiko Sergejaus Olenino, tyrimus Arkties regionuose atlieka visos pažangios šalys. „Lietuva, prisidedanti prie KU JTI inicijuotų tyrimų programų, taip pat turi savo nišą – nuosekliai vykdomi greta tirpstančio ledyno besiformuojančios lagūnos ekosistemos tyrimai į šalies mokslą atneša neįkainojamų žinių apie gyvybės skverbimąsi į naujai atsirandančią ir visiškai tuščias terpes – vandenis, lagūnos dugną, žemės plotus“,- sako prof. habil. dr. S. Oleninas.

KU mokslininkai, kasmet vykstantys į Arkties ekspedicijas, turėjo idėją kol kas bevardei lagūnai siūlyti  pavadinimą.

Iš pradžių svarstyta, jog naujas vandens telkinys, kuris plotu jau prilygsta pusei Klaipėdos, galėtų būti pavadintas Gerosios meškos vardu, ten kasmet sutinkamos ir mokslininkus geranoriškai apeinančios baltosios meškos garbei.

Tačiau per šiemetę ekspediciją išgirdus liūdnus pasakojimus, jog per neseną susidūrimą su žmonėmis, lokė neteko savo palikuonio, šios minties atsisakyta.

Su Norvegijos poliariniu institutu, nustatančiu taisykles Svalbarde, planuojama derinti kitą lagūnos pavadinimą – lietuvišką žodį Nauja.

Po renginio Lietuvos mokslų akademijoje paroda, suteikianti galimybę įvairiais rakursais pamatyti ir pažinti Arktį ir ten vykdomus KU mokslininkų tyrimus, grįš į Klaipėdą ir bus pristatyta uostamiesčio visuomenei, mokykloms.