Klaipėdos energija

Pelnus auginusios Savivaldybės įmonės miestui turės atiduoti daugiau

(2)

Praėjusiais metais beveik visų Savivaldybės kontroliuojamų įmonių rezultatai gerėjo, o dėl griežtesnio pasikeitusios miesto valdžios tono jos į miesto biudžetą turės atseikėti didesnę uždirbto pelno dalį nei anksčiau. Tikimasi, kad visų bendrovių dividendai sieks kelis milijonus eurų.

Savivaldybė, kaip nurodoma jos interneto svetainėje, valdo septynias įmones. Tai - „Klaipėdos energija“, „Vildmina“, „Klaipėdos vanduo“, „Debreceno vaistinė“, „Klaipėdos paslaugos“, „Naujasis turgus“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Remiantis miesto politikams pateiktomis veiklos ataskaitomis, iš šių bendrovių tik viena - viešąją pirtį valdanti „Vildmina“ - dirbo nuostolingai, visos kitos kartu uždirbo beveik 10,8 mln. eurų grynojo pelno, iš jo dalis dividendais bus sumokėti į miesto iždą.

Miesto vadovas sako, kad tai turėtų būti keli milijonai eurų, kurie bus panaudoti mokykloms remontuoti, automobilių statymo vietoms įrengti ir kitiems Klaipėdos gyventojų poreikiams tenkinti.

Įmonių valdymo ekspertas sako, kad pagrindinis Savivaldybės įmonių tikslas - ne pelnas, tačiau tai, kad jos uždirba ir moka dividendus, byloja apie veiklos efektyvumą, pelnas yra gerai, bet jo vaikytis nereikėtų miestiečių sąskaita.

Be to, dėl valstybinio reguliavimo optimalių įmonės rezultatų siekimas gali prilygti užduočiai išeiti iš užburto rato.

Kaip įmonės aiškina rezultatus

Iš Savivaldybės tarybos komitetams pateiktų praėjusių metų veiklos ataskaitų matyti, kaip bendrovės aiškina gerėjančius rodiklius.

KRATC nurodė, kad: „Pagrindinė padidėjusių pajamų priežastis yra padidintos priimamų atliekų tvarkymo kainos, augusios dėl tiekėjų paslaugų brangimo ir išaugusio mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.“

„Klaipėdos vanduo“ aiškina, jog didėjo visų veiklų pajamos, jos augo dėl pernai vasarį įsigaliojusių aukštesnių paslaugų kainų, kurias nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

„Debreceno vaistinė“ teigia, jog: „Teigiami veiklos efektyvumo rodikliai liudija gamybinės įmonės veiklos stabilumą, kaip ir planuota, pasiekti visi veiklos tikslai.“

„Klaipėdos energija“ 92 proc. pajamų pernai gavo iš reguliuojamos veiklos - šilumos ir karšto vandens tiekimo, didėjo ir finansinės-investicinės veiklos bei komercinės pajamos.

„Naujasis turgus“ ataskaitoje teigia, kad pajamas didino prekybinių plotų atnaujinimas: „Pajamų augimui įtakos turėjo 2022 metais atliktas mėsos-žuvies salės atnaujinimas, jis pritraukė naujus prekiautojus, padidintas prekybos vietų užimtumas, pasirašytos ilgalaikės nuomos sutartys su esamais prekiautojais.

Po atnaujinimo atlaisvintos naujos patalpos nuomai, kurios 2023 metais atnešė papildomų pajamų.“

„Klaipėdos paslaugos“ kaip pagrindinę gerėjusių rodiklių priežastį įvardija veiklų išplėtimą: „Augimą daugiausiai lėmė veiklų diversifikavimas ir našesnis išteklių valdymas.

Optimizavus turto valdymą, 25 proc. išaugo pajamos, gaunamos už turto nuomą.“

Tuo metu nuostolingai dirbusi „Vildmina“ kaip pranašumą įvardijo paaugusį klientų skaičių, pardavimus ir sumažėjusį nuostolį: „Bendrovei pavyko ne tik padidinti bendrą metinę apyvartą, bet ir išlaikyti bei pakelti klientų srautą.

Nors situacija išlieka įtempta ir kainų šuolių neįmanoma numatyti, nuostoliai pernai sumažėjo.“

Meras: ši valdžia diktuoja naują tvarką

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad, vertinant bendrai, Savivaldybės įmonės dirbo gerai, į miesto biudžetą nuo pelno sumokės kelis milijonus eurų - iš jų, kitaip nei anksčiau, bus reikalaujama didesnės dalies uždirbtų pinigų.

Dėl to, anot uostamiesčio vadovo, įmonės neturėtų pritrūkti pinigų investicijoms, nemažėtų jų kredito reitingai.

Mere, ar gilinotės į Savivaldybės kontroliuojamų įmonių praėjusių metų rezultatus, jeigu taip - kaip juos vertinate?

Kai kur rezultatai yra labai geri, o kai kur - kitokie, nei mes tikėjomės, bet visumoje mums pavaldžios įmonės dirbo gerai. Šiuo metu dar vyksta šių įmonių vertinimai komitetuose ir po jų mes turbūt turėsime dar ne vieną aptarimą su įmonių vadovais.

Atrodo, kad į miesto biudžetą įmonės sumokės dividendų. Ar jų panaudojimui numatyta kokia nors speciali tvarka, ar pinigai kris į bendrą katilą?

Noriu pasakyti, kad šiandieninė miesto valdžia diktuoja naują tvarką ir siekia, kad visos įmonės, kurios uždirbo pelno, mokėtų dividendus, jų nustatytas dydis yra 70 procentų.

Tai galbūt ir sukėlė tam tikrą reakciją į būtent tą dydį, bet toks pat požiūris yra ir valstybės įmonėse.

Jeigu įmonei palieki pelną, tai jis dažniausiai „suvalgomas“ pačioje įmonėje. Įmonės turi dirbti atsakingai, aišku, kainų politika neturi jokiu būdu pažeisti klaipėdiečių interesų, nėra tikslo užaukštinti kainas ir jų pavidalu gauti dividendus, bet kainų lygis Klaipėdoje tikrai neišsiskiria, palyginti su likusia Lietuva, reiškia, įmonės privalo siekti ir savo veiklos efektyvinimo.

Mes šiais metais iš įmonių dividendų gausime keletą milijonų eurų, tai yra tikrai solidi suma, nežinau, ar kada nors praeityje tokie skaičiai buvo.

Šie pinigai bus panaudoti svarstant strateginį veiklos planą, pelėsiui iš mokyklų grandyti, automobilių stovėjimo vietoms įrengti.

Sakote, kad dividendai turės siekti 70 proc., o įmonių ataskaitose nurodomi skirtingi skaičiai, kai kurie - gerokai mažesni. Kaip paaiškinti tai?

Mes kalbamės su įmonių vadovais, vertiname jų strateginius planus, investicijas ir ne vienam vadovui sakiau, kad jeigu bus poreikis investuoti į kokį nors naują objektą, kuris yra labai naudingas, tai taip ir bus.

Visi vadovai yra nuraminti, patikinti - nebijokite, dividendų paėmimas nereiškia, kad įmonei prireikus pinigų mes jų neskirsime arba neieškosime.

Aišku, reagavome į pastebėjimus, kad paimta didelė dalis dividendų gali neigiamai paveikti skolinimąsi iš kredito įstaigų. Visi šie dalykai yra vertinami, tačiau įmonių vadovai turi išeiti iš didelio komforto zonos, kurioje su uždirbtais pinigais galima daryti, ką nori.

Tokia tvarka egzistuoja tiek privačiame versle, tiek atskirais atvejais ir savivaldos sistemoje. Ir - noriu pabrėžti, kad kai kuriais atvejais - neturėtų būti jokio išskirtinumo.

Įmonėms tikrai yra erdvės balansą išlaikyti, kai kurios įmonės žadėjo sumokėti didesnę dalį dividendų, nei planuota.

Baltijos korporatyvinio valdymo instituto prezidentas, bendrovių valdysenos ekspertas Rytis AMBRAZEVIČIUS

Rytis Ambrazevičius.

Nekonkretizuojant, valstybės ir savivaldybės įmonių steigimo tikslas nėra pelnas, jos steigiamos ir turi veikti tam, kad atliktų funkciją, kurios reikia valstybei, visuomenei, verslui. Tarkime, kelių statyba, arba elektros perdavimas, paskirstymas, dujų tiekimas, geležinkelių infrastruktūra, vandens ir šilumos tiekimas.

Ar iš šių veiklų reikia „gręžti“ kuo didesnį pelną? Ne pelnas šiuo atveju yra tikslas, nes tokiu atveju tas pelno siekimas vartotojams atsigultų į mokesčius ar kitaip.

Reiškia, mums reikia balansuoti, kad ta įmonė atliktų tą funkciją kuo efektyviau ir kokybiškiau. Pavyzdžiui, iš „Klaipėdos vandens“ mes tikimės, kad atsukus čiaupą, bėgs tinkamos kokybės vanduo, o jo kaina bus sąžininga. Negalime bendrovės versti uždirbti kuo didesnius pelnus, nes ji tada kels tarifus, nors, iš kitos pusės, tokių įmonių paslaugos kaina yra reguliuojama valstybės.

Svarbu suprasti, kad, kai mes kalbame apie savivaldybės įmones, privalome vertinti, ką jos veikia, nes monopolinėms veikloms yra reguliavimas – o tokiu atveju joms nustatoma pelno norma, kurios jie negali viršyti, o viršpelnį reikia grąžinti vartotojams.
Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti, kad yra užburtas ratas – kuo įmonė dirba efektyviau, tuo reguliatorius, nustatydamas siektiną pelningumą, gali turėti mažiau argumentų leisti paslaugų tarifus. Tenka matyti, kad „gudrūs“ įmonių atstovai nesistengia didinti veiklos efektyvumo, kad paslaugų tarifai vartotojams augtų kuo daugiau.

Todėl, pažangiai valdomose įmonėse sprendimus priimantys asmenys (valdybos ir vadovybė) turi balansuoti ir užtikrinti, jog infrastruktūra veiks, atitiks reikalavimus, teikiamos paslaugos bus kokybiškos ir patikimos. O tam reikia investuoti, investuoti ir dar kartą investuoti. Bet, iš kitos pusės reikia galvoti ir apie paslaugų kainas, kurios vartotojams turi būti sąžiningos. Taigi, tikro ir sveiko balanso suradimas tarp pelningos veiklos, užtikrintų kokybiškų paslaugų ir optimalių jų kainų yra labai didelis uždavinys.

Todėl, kalbant apie šių įmonių pelningumą, nereikia jų suvienodinti su privačiu verslu.

Valstybė ar savivaldybės tiesiog stengiasi, kad įmonės veiktų geriau ir efektyviau, juk miestų tarybų nariams turėtų būti labai svarbu, kai žmonės pastebi geras paslaugas už labai gerą kainą, todėl jie turėtų kelti ambicingus tikslus, samdyti profesionalias valdybas ar stebėtojų tarybas, jos – gerus vadovus. Tik taip bendrovė pradės puikiai tvarkytis, atsiras tikras, nuoširdus įsitraukimas, noras padaryti geriau, teikti puikios kokybės paslaugas iš optimalią kainą.

Norint pakankamai kvalifikuotai atsakyti į klausimą kodėl konkreti įmonė turi didelius pelnus ar jų beveik neturi, reikia giliai analizuoti jos veiklos aplinkybes, ne tik vidines, bet ir išorines (pvz. pakilusios energetikos kainos) ir daugelį kitų faktorių.
Gali būti, kad įmonės gali neinvestuoti į infrastruktūrą ir palikti ją senti, bet neišleisti pinigų ir tokiu būdu rodyti didesnį pelną. Ar mums, vartotojams dėl to džiugu? Lyg ir taip, bet jeigu, pavyzdžiui vandentiekio tinklo vamzdžiai mieste pradės trūkinėti ir nebegausime vandens, tai mums bus labai blogai.

Visada galima galvoti apie tai, kaip akcininkui dividendų galima mokėti daugiau, bet kad neatsitiktų taip, jog dividendus per kažkokius mokesčius už paslaugas sumokėtų gyventojai. To balanso privalo ieškoti visi, o kiekvienos įmonės valdybos ir vadovybė privalo prisiimti atsakomybę už nuolatinį įmonės veiklos efektyvumo gerinimą bei teikiamų paslaugių kokybės ir patikimumo užtikrinimą už optimalią kainą. 

kl

kl

l;

deb

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder