Sukilimo vadui atminti - ir gatvės pavadinimas

Nauja gatvė, kuriai ir siūlomas šis vardas, planuojama tarp Liepų ir Tilžės gatvių, didelė dalis jos nusidriektų palei Klaipėdą ir Palangą jungiantį kelią.

Šiam pasiūlymui jau pritarė miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė - jos nariai sutarė, jog tokiu būdu pagerbiant J. Polovinską-Budrį jo asmenybė nebūtų pervertinta.

Specialistai mano, jog gatvei suteikus Jono Polovinsko-Budrio vardą jo asmenybė nebus pervertinta.

Tam dar turės pritarti miesto taryba.

Šių metų pradžioje Klaipėdos skulptūrų parke atidengtas paminklas 1923-iųjų sukilimo vadui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei.

J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pelenai 2023 metų rugsėjį iš Čikagos parskraidinti į Lietuvą ir perlaidoti Klaipėdoje.

1889 metais gimęs J. Polovinskas-Budrys 1921-aisiais paskirtas Lietuvos kariuomenės žvalgybininku, o 1922-aisiais Ernesto Galvanausko vyriausybės pavedimu Klaipėdos krašte tyrė vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu.

Užėmus Klaipėdos kraštą jis vėliau tapo jo gubernatoriumi.

Nuo 1936-ųjų J. Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu JAV. Šias pareigas Niujorke ėjo iki pat mirties 1964 metais.

Teigiama, kad Kaune gimęs ir augęs J. Polovinskas-Budrys svajojo būti palaidotas laisvoje Lietuvoje, Klaipėdos žemėje. Jo ir žmonos palaikai Čikagoje tautinėse lietuvių kapinėse ilsėjosi šešis dešimtmečius.