Sustiprėjusiai Kretingos ligoninei staiga nukirpo lėšas
Įsigytą aparatūrą – į garažą
Kretingos rajono ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas „Pajūrio naujienoms“ neslėpė apmaudo, kad, gavus 2025-ųjų sutartis su TLK, apėmė pojūtis, kad mažųjų šalies ligoninių vadovai yra žeminami ir demoralizuojami:
„Nejaugi vėl atėjo laikotarpis, kai reikės prašyti labdaros iš Vokietijos Raudonojo Kryžiaus, nes pinigų, sumokėjus atlyginimus darbuotojams, kitoms ligoninės reikmėms nebelieka.“
Jo žodžiais, už valstybės pinigus buvo nupirkta gydytojų darbui reikalinga brangi medicininė aparatūra, kurią nuo šių metų II ketvirčio teks išnešti sandėliuoti garaže.
„Valstybės klerkai šaukė: kodėl gydytojai nedirba su moderniausia aparatūra, kodėl ligoninių vadovai nesiekia jos įsigyti? O kai įsigyji ir nori žmonėms teikti kokybiškas paslaugas, staiga ima ir apsisuka viskas antraip – viso to nebereikia.
Mūsų pastangos – veltui, rajono ligoninė vėl grįžta į podukros vietą. O juk mūsų ekonomika sustiprėjo, ir jokių pokyčių į blogąją pusę nenusimato.“
R. Sakalauskui nesuprantama tokia TLK biurokratų politika, kai nuspręsta nebeapmokėti viršsutartinių sumų, kurios pernai sudarė 1,8 mln. Eur. Dabar gi už virš sutarties atliktas paslaugas TLK mokėtų tik 50 proc., bet ir tai 70 proc. paslaugos įkainių.
Fiksuotas apmokėjimas nebeatitinka laikmečio
Paprašytas konkrečiau paaiškinti, kaip susidaro viršsutartinės sumos ir ar anksčiau jos buvo apmokamos, ligoninės vadovas teigė: „Kasmet gydymo įstaigoms TLK pagal sutartį išmoka fiksuotą, per pastaruosius 15–20 metų susiformavusią, pinigų sumą, kasmet ją padidindama vos keliais procentais.
Tačiau ši sistema tapo tiek iškreipta, kad nebeatitinka šiandienos poreikių. Pakito šalies sveikatos apsaugos politikos prioritetai: siekiama, kad būtų labiau išplėtotos ambulatorinės ir dienos stacionaro, pirminės reabilitacijos paslaugos, taip pat – dienos chirurgija tam, kad kuo mažiau pacientų būtų guldoma į stacionarą.
Mes viso to siekėme ir pasiekėme, priėmėme daugiau gydytojų, slaugytojų, bet dabar nuo šių metų vidurio turėtume atleisti 10–11 gydytojų“.
Pastaruoju metu valstybėje buvo laikomasi politikos – siekti, kad kuo daugiau gydytojų būtų pritraukta būtent į regionų ligonines, kad žmonės gautų paslaugas savo rajone, kad sumažėtų eilių pas gydytojus, bet, nebeskiriant lėšų, gydytojai išvaikomi, nes, anot R. Sakalausko, veltui jie nedirbs.
Reikalaus iš valdančiosios koalicijos
Anot R. Sakalausko, ši situacija iš anksto užprogramuoja konfliktus ir su pacientais: „Jie patys turės susimokėti už paslaugas. Juos labiausiai nuskriausime. Taip sudaromos sąlygos dar labiau klestėti privačiam medikų verslui, nes dėl tokios „reformos“ viešosios lėšos suplauks į jas.“
Vadovas samprotavo: jeigu TLK nusprendė keisti apmokėjimą, kodėl tai nebuvo išdiskutuota su rajonų ligoninių vadovais dar 2024-ųjų pabaigoje?
Jis tikino, kad, nesitaikstydami su šia situacija, regioninių ligoninių vadovai perdavė savo reikalavimus valdančiajai šalies koalicijai, kurios programoje įrašyti tikslai stiprinti sveikatos apsaugą būtent regionuose.
Jie reikalauja, kad ir vėl būtų apmokamos viršsutartinės ambulatorinės paslaugos, kad būtų plėtojama dienos chirurgija ir už operacijas apmokama visa kaina, kad rajono gyventojams būtų teikiamos pirminės reabilitacijos ir dienos stacionaro paslaugos, kaip Kretingos ligoninėje jau buvo ligi šiol.
Prašymas perduotas Seimui
R. Sakalauskas prašymą išdėstė ir LR Seimo narei Violetai Turauskaitei. Vakar „Pajūrio naujienas“ ji patikino, kad ši, ir kitų rajonų ligoninėms aktuali, situacija Seime jau yra žinoma: ministras pirmininkas Gintautas Paluckas ketina ją viešai svarstyti.
L. Turauskaitė sakė, kad ji asmeniškai dar kalbėjosi ir su Sveikatos apsaugos viceministre Nerija Stasiuliene, perdavė jai R. Sakalausko prašymą, taip pat įvertinti pateikė Kretingos rajono ligoninės paslaugų – kokios vykdytos ir kokių tektų atsisakyti – priedą.
Seimo narės teigimu, ilgai neturėtų trukti, kol bus pateiktos išvados ir, tikėtina, kad situacija Kretingos ligoninėje pasikeis į gera.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą