Tėvai šokiruoti: vietoj atostogų - kalnai namų darbų

Kasmet vis akivaizdžiau, kad Lietuvos mokyklose tokie namų darbai, kokie yra užduodami dabar, tampa pertekline prievole, kuri mokiniams labiau kenkia nei suteikia naudos. Net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmą kartą Lietuvoje nustatė rekomendaciją, kiek laiko vaikai kasdien turėtų praleisti ruošdami namų darbus. Vieša paslaptis, kad bent jau iki šiol mūsų mokiniai prie namų darbų praleidžia gerokai daugiau laiko nei jų bendraamžiai kitose Europos šalyse.

Pamačiusi dienyną - supyko

Du gimnazistus auginanti klaipėdietė Jolanta pasipiktino sužinojusi, kad rudens atostogų metu abu jos sūnūs poilsį bus priversti derinti su namų darbų ruoša.

„Kai pamačiau, kiek prirašė atlikti matematikos užduočių ir pasiruošti iškart po atostogų suplanuotam atsiskaitymui, tai pirma mintis šovė parašyti matematikos mokytojai, bet paskui sūnus parodė, kad ir iš kitų dalykų kalnai užduota. Ir dar reikės privaloma tvarka perskaityti knygą, iš kurios rašys rašinį. Kažkoks absurdas. Ar atostogos skirtos tam, kad būtų mokomasi? Tai gal jų iš viso tada nereikia?“ - pyktį liejo mama.

Vis dažniau ir patys mokytojai supranta, kad ne visada namų darbai pagerina mokymosi kokybę, tačiau nespėdami išdėstyti programos per trumpą laiką perpildytoms klasėms, kuriose mokosi po beveik 30 vaikų, mokytojai į dienyną surašo užduotis, kurias vaikai privalo atlikti namuose.

Anot klaipėdietės Jolantos, jei jos sūnūs sąžiningai namuose atliktų visas tas užduotis, kurios surašomos į dienyną - kas vakarą miegoti vaikai nueitų apie vidurnaktį ar dar vėliau.

Jolantos vaikai lanko sporto būrelius, iš jų namo grįžta ne anksčiau nei 19 val. Prieš varžybas - dar vėliau. Grįžę iš mokyklų skuba pavalgyti ir nori pailsėti.

„Sutikite, nenormalu yra mokytis visą dieną. Juk net suaugusieji dirba perpus trumpiau. O čia juk protinis darbas - kiek jie privalo įsisavinti naujos medžiagos. O kur dar spaudimas ir gąsdinimas egzaminais? Neįsivaizduoju, kaip jie atlaiko“, - stebėjosi moteris.

Rekomendacijos

Ko gero, pirmą kartą Lietuvos švietimo istorijoje ŠMSM pateikė rekomendacijas, kiek šalies moksleiviai turėtų skirti laiko namų darbams atlikti. Pagal naujas ministerijos rekomendacijas, pradinukai turėtų skirti namų darbams iki 40 minučių per dieną, 5-8 klasių mokiniai - iki valandos, o vyresniųjų klasių mokiniai - iki dviejų valandų.

Deja, realybėje tas laikas yra kelis kartus ilgesnis.

© Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 - savarankiškai namuose. Redakcijos archyvo nuotr.

Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė teigia, kad nors gali atrodyti, jog kuo daugiau laiko vaikai praleidžia mokydamiesi, tuo bus geresni jų pasiekimai, tyrimai rodo, kad tai nebūtinai yra tiesa.

Tarptautinis mokinių pasiekimų tyrimas PISA atskleidė, kad šalyse, kur vaikai prie užduočių praleidžia mažiau nei dvi valandas per dieną, matematikos rezultatai yra aukštesni. Tuo metu šalyse, kuriose mokiniai namų darbams skiria tris ar daugiau valandų, pasiekimai buvo žemesni.

Kiti tyrimai rodo, kad net ir trumpesnės, iki 15 minučių trunkančios namų darbų užduotys gali būti ne mažiau veiksmingos nei ilgos.

„Turimi duomenys sufleruoja, kad pernelyg didelis užduočių kiekis ne tik neduoda papildomos naudos, bet gali turėti priešingą efektą. Vaikai pavargsta, jaučiasi prislėgti darbų gausos. Tuo metu reguliarūs, bet glausti namų darbai suteikia geresnį rezultatą neperkraunant mokinių“, - sako L. Masiliauskaitė.

Beda pirštu į Suomiją

L. Masiliauskaitės teigimu, pažangiausios Europos švietimo sistemos rodo, kad svarbiausia - ne kiek užduočių, o kokios jos yra.

„Suomija - puikus pavyzdys, kad mažiau gali reikšti daugiau. Čia namų darbai skirti įtvirtinti tai, kas išmokta klasėje, skatinti savarankiškumą ir refleksiją, bet ne įsisavinti naują medžiagą. Be to, Suomijoje dėl didesnio įsitraukimo pamokose ir taip yra mažesnis poreikis papildomai mokytis namuose“, - teigia L. Masiliauskaitė.

Tarptautinių tyrimų išvados šokiruoja, nustatyta, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis - vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.

Pavyzdžiui, Estijoje namų darbų krūvis derinamas pasitelkiant skaitmenines priemones. Nacionalinė „e-Kool“ sistema leidžia mokytojams koordinuoti užduotis, o tėvams - stebėti vaiko pažangą. Airijoje namų darbų praktika derinama su visa mokyklos bendruomene, įskaitant tėvus ir mokinius. Taip pat vis dažniau praktikuojama vengti skirti namų darbus penktadieniais, kad savaitgalis liktų poilsiui ir neformaliai veiklai.

Licėjuje - rekomendacinio pobūdžio

Ne visose mokyklose mokiniai yra baudžiami namų darbų gausybe.

Klaipėdos licėjaus strateginės plėtros vadovo Kristijono Mineikio teigimu, namų darbai Klaipėdos licėjuje yra rekomendacinio pobūdžio - jie yra skirti mokinių žinių įtvirtinimui ir tam, kad jie pasikartotų žinias, kurias girdėjo pamokų metu. Namų darbai vaikus moko ne tik savarankiškumo ir padeda įtvirtinti mokykloje įgytas žinias, bet ir ugdo mokinių laiko planavimo įgūdžius.

Ypač tai svarbu vyresnėse klasėse, sako K. Mineikis, kai jauno žmogaus užimtumas mokykloje ir po jos gerokai padidėja. Pradinukai Klaipėdos licėjuje namų darbus atlieka mokykloje, pailgintos dienos grupėje.

Ne kiekybė svarbu, o kokybė

„Šiandien kalbant namų darbų tema aktualiausias klausimas būtų ne “ar reikia„, o kokie namų darbai yra prasmingi ir geriausiai atliepia šiuolaikinių mokinių poreikius ir kokių sprendimų galime imtis, kad padėtume vaikams efektyviau atlikti mokyklines namų užduotis. 

Mes gyvename individualybių amžiuje, kuriame itin svarbu atrasti mokinio stipriąsias puses ir taip padėti jam gerinti mokymosi rezultatus kitose ugdymo srityse, o ne tik aklai apkrauti jį ugdymo programose numatytomis užduotimis. Norint, kad namų darbai netaptų problema, itin svarbu pastebėti, kiek laiko vaikas skiria mokykloje užduotų namų darbų atlikimui“, - savo nuomonę dėsto K. Mineikis.

Anot jo, svarbiausias pasikeitusios tvarkos aspektas yra namų darbų diferencijavimas pagal mokinio individualius gebėjimus ir pasiekimus. Šiuolaikiniams mokiniams reikia formuoti tokias namų darbų užduotis, kurios atitiktų jo gebėjimus, bet sykiu motyvuotų juos tobulėti visose mokslo disciplinose. 

Užduotys privalo būti kūrybiškos, skatinti mokinių smalsumą, komandiškumą, savarankiškumą ir įsitraukimą į mokymosi procesą, o jų apimtys ir terminai neturi kelti mokinio dienotvarkės bei fizinės ar psichologinės būsenos diskomforto.

Tyrimų rezultatai šokiruoja

Dar 2015 metais vienas didžiausių ir išsamiausių tarptautinių švietimo tyrimų PISA, tiriantis mokinių pasiekimus ir siekiantis paaiškinti pasiekimų skirtumus nustatė, kad Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 - savarankiškai namuose. Buvo nustatyta, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.

2022 metais PISA tyrimas akcentavo, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis - vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.

Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.