Vyriausybė grįžta prie pietinio aplinkkelio projekto

Šią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė Vyriausybės nutarimo projekto teikimą dėl Klaipėdos pietinio aplinkkelio, kuriuo siekiama pradėti rengti šio valstybei svarbaus projekto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Šis teikimas jau perduotas Vyriausybei.

Pietinis aplinkkelis - svarbi ne tik uosto, bet ir miesto jungtis, taip pat turinti didelę įtaką karinio mobilumo kontekste.

Jis sujungs Klaipėdos miesto gatvių tinklą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, o per jį - ir su kitais transeuropinio tinklo keliais.

„Šis ilgai Klaipėdos lauktas projektas yra vienas svarbiausių įvairiarūšio transporto projektų Lietuvoje, siekiant miestą išvaduoti nuo uosto transporto srautų.

Tokie aplinkkeliai įprasti daugelyje pasaulio uostamiesčių. Todėl ilgai atidėliotas jo planavimo startas yra labai svarbus žingsnis pirmyn, dėl kurio būtinybės sutarėme su Klaipėdos savivaldybe.

Be to, tai bus ir svarbi alternatyvi karinio mobilumo jungtis“, - pranešime pabrėžia susisiekimo ministras M. Skuodis.

Žemių perėmimas

Sprendimas statyti pietinę jungtį buvo priimtas dar 2007 m., patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuris dar kartą patvirtintas 2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas pietinio Klaipėdos aplinkkelio projektą detaliai analizavo dar dirbamas Uosto direkcijoje. Jis tiki, kad šiandieninėje situacijoje projektą įgyvendinti yra svarbu ir realu.

„Klaipėdos miesto teritoriją tik maža dalimi liečia planuojamas aplinkkelis. Didžioji žemių dalis, per kurias eitų kelias, yra Klaipėdos rajone“, - sako A. Kamarauskas.

Anot jo, teritorijos pietuose nuo Klaipėdos priklauso keliems stambiems ūkininkams, taip pat UAB „V. Paulius & associates real estate“, kuri šioje teritorijoje plėtoja logistikos veiklą.

Todėl pirmasis suplanuotas veiksmas - specialiojo plano parengimas, kurio pagrindu būtų galima visuomenės poreikiams perimti privačias žemes.Tačiau UAB „V. Paulius & associates real estate“ generalinis direktorius Marius Kaubrys sako pirmiausia tik iš „Vakarų ekspreso“ sužinojo apie ministerijos planus vėl atnaujinti pietinio aplinkkelio projektą.

„Aplinkkelis turėtų eiti ir per mums priklausančius žemės sklypus šalia Draugystės geležinkelio stoties. Tačiau jokie aplinkkelio klausimų sprendimai su mumis nevyksta. Tai mums yra naujiena“, - sako M. Kaubrys.

Anot jo, įmonė dar apie 2016 metus per savo privačią teritoriją nutiesė kelią, kurį naudoja savo reikmėms.

Privatus kelias jungia šalia Daugystės geležinkelio stoties esantį logistikos centrą su keliu Klaipėda-Šilutė ir jau beveik dešimtmetį praktiškai atlieka pietinio aplinkkelio funkciją. Tiesa, kelias yra atitvertas užtvarais ir naudojamas tik privataus logistikos centro klientų poreikiams.

„Naujasis Klaipėdos aplinkkelis nesutampa su per mūsų teritoriją jau nutiestu keliu, kurį ir ateityje naudosime privažiavimui prie mūsų sklypų. O pietinio aplinkkelio detaliuoju planu jau daug metų yra rezervuoti dideli mums priklausančių žemės sklypų plotai“, - pastebi M. Kaubrys.

Dar 2015 metais „Sweco Lietuva“ parengė pietinio aplinkkelio, kuris prasidėtų nuo Taikos pr. tęsinio ties viaduku per geležinkelį, sprendinius. Juose buvo suplanuota, kad aplinkkelyje turi būti įrengtos dvi dviejų lygių sankryžos.

Viena maždaug aplinkkelio pusiaukelėje nuvažiavimams į aplinkines teritorijas, o kita - aplinkkelio jungtyje su keliu Klaipėda-Šilutė maždaug tiek Kaspariškėmis šalia Gručeikių sodų bendrijos.

Taip pat šalia Kaspariškių atskirai buvo suplanuotas ir viadukas per geležinkelį.

Šiandien panašu, kad nėra galutinio sprendimo, kaip turėtų atrodyti pietinis aplinkkelis, nes dar vyksta diskusija net dėl eismo juostų skaičiaus.

„Žemės ir lėšų poreikis priklausytų nuo to, dviejų ar keturių eismo juostų kelias būtų tiesiamas“, - sako A. Kamarauskas.

Taip pat projekto eigai įtakos turėtų ir tai, ar su žemės savininkais pavyktų susitarti taikiai ar ne.

A. Kamarauskas mato teigiamą Vyriausybės nusiteikimą ne tik vykdyti planavimo procedūras, tačiau ir galbūt skirti finansavimą tiek išpirkti privačias žemes, tiek finansuoti paties pietinio aplinkkelio statybą.

Labai reikalinga jungtis

„Džiaugiuosi, kad po daugelio metų kalbų apie pietinio aplinkkelio svarbą Klaipėdai dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis išgirdo mūsų prašymus ir pritarė siūlymui kuo greičiau atgaivinti ir įgyvendinti šį projektą.

Neabejoju, kad pietinio aplinkkelio naudą pajus visi klaipėdiečiai. Šio aplinkkelio atsiradimas labai pagerins logistiką uosto teritorijoje, mažesnis sunkiasvorio transporto srautas per miestą sumažins taršą ir spūstis ir pagaliau mes tikrai žinosime, kad esame pajėgūs užtikrinti karinį mobilumą“, - sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Pietinis aplinkkelis (6,8 km ilgio kelio ruožas) yra svarbi jungtis, užtikrinanti Klaipėdos uosto veiklą bei jo pietinės dalies plėtrą.

Klaipėdos uostas yra vienas iš pagrindinių Šiaurės-Pietų-Vakarų transporto koridoriaus objektų, kuris jungia šios krypties kelių, geležinkelių ir jūrų maršrutus.

Svarbu uostui

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymi, kad pietinis aplinkkelis itin svarbus Klaipėdos uostui.

Jis siejamas su dviem projektais - pietinės uosto dalies, kuriai bus būtini privažiuojamieji keliai, išvystymu ir su specialiuoju planu išvystyti Kalnupės ir Senosios Smiltelės gatves.

„Šis projektas itin reikšmingas ir tuo, kad, nutiesus šį aplinkkelį, pietinės uosto dalies įmonių transportą būtų galima nukreipti į A141 kelią (Klaipėda-Kaunas per Jurbarką) ir į automagistralę (Klaipėda-Vilnius).

Taip būtų sprendžiamas sunkiojo transporto klausimas mieste, rajono gyventojai galėtų lengviau pasiekti Klaipėdą. Mūsų inicijuotas projektas susisiekimo ministro ir ministerijos dėka jau įgauna pagreitį“, - priduria Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas.

Valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną vykdys Susisiekimo ministerija.

Dar 2015 metais „Sweco Lietuva“ parengė pietinio aplinkkelio, kuris prasidėtų nuo Taikos pr. tęsinio ties viaduku per geležinkelį, sprendinius. Juose buvo suplanuota, kad aplinkkelyje turi būti įrengtos dvi dviejų lygių sankryžos.