Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ ieškos sprendimų gerinti Baltijos jūros ekologinę būklę ir kovoti su Rusijos keliamomis grėsmėmis

Pasak renginio iniciatorių, šiandien Baltijos jūra ir visas regionas susiduria su didžiuliais ekologiniais iššūkiais ne tik dėl klimato kaitos, bet ir itin pavojingų Rusijos veiksmų.

Konferencijos metu ieškos bendrų sprendimų

Rugsėjo 21 d. Juodkrantėje (L. Rėzos g. 8A) vyksiančioje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ šiemet bus diskutuojama itin aktualiomis visam Baltijos regionui ekologinėmis temomis.

Konferencijos metu įvairių sričių ekspertai susiburs bendrai diskusijai apie Baltijos jūros ekologinę situaciją, Kaliningrado karinių veiksmų įtaką jūros ekologijai, aptars socioekologinę jūros sistemą ir ieškos sprendimų, kaip prie ekologinės situacijos gerinimo regione gali prisidėti visi - visuomenė, verslas, skirtingos institucijos, tvariai vystant veiklas ir saugant Baltijos jūros švarą bei gyvybingumą.

Konferenciją „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ inicijavo tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kuri aktyviai vysto atsinaujinančios energetikos projektus visame Baltijos regione bei pačioje Baltijos jūroje. 

Šių metų vasarą gyventojams pristatytas pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kuris galės užtikrinti iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Vystomo projekto dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą. 

Šio, didžiausio šalyje energetikos projekto dėka Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo parką. Tikimasi, kad vėjo parkas pradės veiklą apie 2030 m.

Pasak bendrovės atstovo Pauliaus Kalmanto, surengti šią konferenciją paskatino siekis rasti efektyviausius ir tuo pačiu aplinkai draugiškiausius sprendimus įgyvendinant Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetinės strategijos tikslus.

„Jau netolimoje ateityje ne tik Lietuva, bet ir visas mūsų regionas turės naują santykį su Baltijos jūra. Šioje jūroje bus vykdoma ne tik laivybos ar turistinė veikla, bet ir atsinaujinančios elektros energijos gamyba. 

Jūroje statomi vėjo elektrinių parkai suteiks mūsų regionui galimybes patiems pasigaminti didelius kiekius švarios elektros energijos. 

Siekdami įgyvendinti mūsų šalies strateginius energetinius tikslus privalome išnaudoti ir Baltijos jūros didžiulį potencialą atsinaujinančios energetikos srityje.

Tačiau visi šie procesai turi būti vykdomi tvariai, kuo mažiau kenkiant Baltijos jūros ekologinei aplinkai, pajūrio gyventojams ir kitiems Baltijos jūroje vykstantiems procesams. 

Todėl ir inicijavome šią konferenciją, kad kartu su įvairių sričių ekspertais atrastume bendrus sprendimus, kaip suderinti regiono energetinius poreikius su regiono ekologine gerove“, – teigia „Ignitis renewables“ atstovas P. Kalmantas.

Pavojų kelia ir nedraugiškos valstybės veiksmai

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ šiemet dalyvaus Europos parlamento narys, buvęs Europos komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius, LR Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Giedrius Premeneckas, Jūros tyrimų instituto prof. Artūras Razinkovas Baziukas, „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė, žygio pėsčiomis aplink Baltijos jūrą idėjos sumanytojas ir vedlys Giedrius Bučas, Klaipėdos m. vicemeras Algirdas Kamarauskas, buvęs Klaipėdos m. meras Vytautas Grubliauskas, LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Pasak konferencijos moderatoriaus, žurnalisto ir „Sveika, Neringa“ festivalio pradininko Edmundo Jakilaičio, pirmą kartą Neringoje organizuojamos tokio masto konferencijos metu bus paliestos ne tik ekologinės problemos, kurias šiandien kelia klimato kaita ar kasdienė žmonių veikla, bet ir Kaliningrado srities keliamos grėsmės.

„Kol išsivysčiusios šalys deda didžiules pastangas gerinant Baltijos jūros ekologinę aplinką, Rusija toliau veikia priešinga kryptimi ir šiuo metu Kaliningrado srityje situacija darosi itin grėsminga“, – teigia E. Jakilaitis.

Konferencijos metu Kaliningrado srities ekologines grėsmes regionui pristatys Lietuvos respublikos Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Giedrius Premeneckas. 

Pasak G. Premenecko, neatsakinga Rusijos militaristinė ir pramoninė veikla netolimoje ateityje gali sukelti katastrofinių ekologinių pasekmių regione.

„Žvelgiant iš karinės perspektyvos, pagrindinėmis problemomis būtų galima įvardinti Rusijos nesaugios karinės technikos, senų ir technologiškai atsilikusių karinių laivų eksploatavimą. 

Šiems laivams netaikomi IMO (tarptautinės jūrinės organizacijos) reikalavimai todėl tikėtina, kad jie neatitinka ekologinių standartų, tokių kaip išmetamų dujų, į aplinką išleidžiamų užterštų vandenų ir kitų reikalavimų“, – teigia G. Premeneckas.

Pasak Karinių jūrų pajėgų vado, grėsmę regiono ekologijai ir gyventojams kelia ir Rusijos karinio laivyno intensyviai vykdomos pratybos, kurių metu į Baltijos jūrą patenka amunicija, raketos, o jūros gyvūnija nuolat yra veikiama akustinių signalų ir sprogimų.

„Dar vienas svarbus grėsmės šaltinis yra naftos produktus gabenantys „pigių” vėliavų laivai nuolat kursuojantys iš Sankt Peterburgo per Baltijos jūrą. 

Šie laivai neturi draudimų, dalis laivų yra vieno korpuso. Tokiam laivui patekus į avariją gali įvykti katastrofiškas naftos išsiliejimas “, – įžvalgomis dalinasi Lietuvos respublikos Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas G. Premeneckas.

Admirolo teigimu, fiksuojami atvejai, kuomet karinių pratybų Kaliningrade metu Rusija vykdo pavojingus veiksmus, kurie gali turėti itin liūdnas pasekmes konkrečiai Lietuvos pajūrio regionui ir jo gyventojams.

„Buvo fiksuojami atvejai, kai po Rusijos Karinių jūrų pajėgų (KJP) karinių pratybų į Lietuvos pakrantę išmetami įvairūs amunicijos ir įrangos elementai, kurie gali kelti pavojų poilsiautojams ir pajūrio gamtai. 

Taip pat papildomą pavojų kelia į Baltijos jūrą įplaukiantys Rusijos KJP branduoliniai povandeniniai laivai, nes bet koks jų rimtesnis techninis gedimas turėtų labai sunkių pasekmių visai regiono ekologinei sistemai“, – teigia G. Premeneckas.

Kasmet vis mažėjanti Neringos teritorija

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, šiemetinė konferencija yra itin svarbi ir ieškant sprendimų dėl Kuršių nerijos bei viso Neringos regiono ekologinių problemų, kurias lemia klimato kaita.

Pasak D. Jasaičio, Neringa kasmet susiduria su rimtomis krantų erozijos problemomis. Nors miesto mero teigimu, savivalda nuolat deda didžiules pastangas į šios problemos sprendimus ir jų paieškas, tačiau tinkamo dėmesio nacionaliniu mastu šiai problemai pasigendama.

„Šylant klimatui vandens lygis jūrose nuolat kyla. Vieno ar dviejų centimetrų padidėjimas jūroje gali lemti net iki trijų metrų padidėjusią bangą į krantą. 

Dėl šios priežasties vyksta krantų erozija ir Neringa kasmet praranda nemažas pakrančių teritorijas.

Savivaldybė, remdamasi kitų šalių gerąja patirtimi, nuolatos inicijuoja įvairius projektus, kurie spręstų krantų erozijos problemą, tačiau nuolat susiduria su įvairiais valstybinių gamtosauginių institucijų nepagrįstais priekaištais. 

Esame nuolat įveliami į keistus biurokratinius procesus, kliudančius šių problemų sprendimams.

Tuo tarpu kasmet Neringa praranda nuo vieno iki trijų metrų Neringos teritorijos iš Kuršių marių pusės“, – teigia Neringos meras D. Jasaitis.

Pasak Neringos mero, konferencija „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ yra itin svarbus žingsnis siekiant geresnės komunikacijos ir efektyvesnių sprendimų tarp skirtingų valstybinių institucijų, politikų ir verslo tam, kad ekologinės problemos Baltijos jūros regione ateityje būtų sprendžiamos operatyviau.

„Visi siekiame, kad mūsų Baltijos jūra būtų švari, pilna gyvybės, saugi maudytis. Todėl šiandien privalome kiekvienas iš savo pusės prisiimti atsakomybę ir ieškoti kompleksinių tvarių sprendimų, kaip galime kuo mažiau kenkti ir kuo labiau padėti Baltijos jūros ekologinei gerovei”, – teigia D. Jasaitis.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ visi norintys gali dalyvauti nemokamai, tačiau privalo iš anksto užsiregistruoti. 

Registracijos į renginį formą galima rasti Festivalio „Sveika, Neringa“ „Facebook“ puslapyje.

Taip pat rugsėjo 21 d. Juodkrantėje vyksiančio festivalio „Sveika, Neringa“ metu dalyviai bus kviečiami prisidėti prie Naglių rezervate esančių Pilkųjų kopų tvarkymo, o festivalį vainikuos nemokamas garsios Lietuvos atlikėjos Monikos Liu koncertas.