Apkaltinta dėl tuščio kritikavimo opozicija pažėrė priekaištų valdantiesiems: mus „išdūrė“, daugiau pasitikėti dešiniaisiais nebegalime

Valdančiųjų lyderis Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę Eltai duotame interviu nepagailėjo kritikos opozicijai, kuri, jo žodžiais tariant, priekaištus jam ir kitiems ministrams žeria be jokio turinio.

Opoziciją tokie ministro pareiškimai tiesiog supykdė. Valdantiesiems oponuojančių partijų lyderių teigimu, akivaizdu, kad kritikos strėles į opoziciją nukreipę valdantieji ne tik apsinuogino ir parodė visas savo ydas, bet ir išsidavė, kad patys suprato, jog yra visiškoje desperacijoje.

Centro kairei priklausančių partijų lyderiai sako nesuprantantys, kodėl valdantieji nesupranta ir neįsiklauso į jų kritiką bei iniciatyvas. Opozicija neslepia ir nusivylimo, kad politiniai konkurentai juos apgaule birželį susigrąžino į Seimo posėdžių salę.

Politikai pažymi, kad dešinieji ne tik atmetė visas iniciatyvas dėl infliacijos, bet ir netesėjo pažado sudaryti darbo grupę, kur opozicija ir Vyriausybė galėtų padiskutuoti dėl valstybę slegiančių išaugusių kainų.

Seimo pirmininkė liko „didžiausia melagė“, sako partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tuo tarpu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė abejoja, ar opoziciją „išdūrusi“ valdžia apsieis be pasekmių.

„Dabar pasitikėti valdančiaisiais negalima ir neįmanoma“, – Eltai sakė politikė.

Ne ką mažiau aštriai opozicija reaguoja ir į sprendimus užsienio politikos srityje bei tai, kaip juos linkęs yra ginti G. Landsbergis.

Centro kairei priklausantys politikai tvirtina esantys šimtu procentų tikri, kad reikšdami priekaištus ir grasindami interpeliacija Lietuvos diplomatijai vadovaujančiam G. Landsbergiui, yra teisūs bei konkretūs.

S. Skvernelis, komentuodamas G. Landsbergio išsakytas pastabas opozicijai, tikina, kad būtent ministras dėl Kaliningrado tranzito elgėsi nenuosekliai, neapgalvotai ir netgi manipuliavo bandydamas Seimo narius sugraudinti uždarame parlamento komiteto posėdyje.

Abejoja, ar opozicijos kritikos nepriimantis G. Landsbergis yra savo vietoje

G. Landsbergis interviu Eltai teigė, kad sunku suprasti oponentų argumentų kritiką dėl jo vadovaujamos ministerijos vykdomos užsienio politikos ir konkrečiai dėl Kaliningrado tranzito. Anot konservatoriaus, politinių oponentų pastabos ir priekaištai nėra aiškūs, o kartais net apskritai sunku susigaudyti, kurioje pusėje stovi opozicija.

Savo ruožtu opozicinių partijų lyderiai stebisi tokiomis užsienio reikalų ministro pastabomis. Jei ir kyla klausimų dėl to, kas kur stovi, tvirtina jie, tai tik dėl to, ar tikrai savo vietoje yra pats G. Landsbergis.

Tiek S. Skvernelis, tiek V. Blinkevičiūtė, tiek Ramūnas Karbauskis tarsi vienu balsu kartoja – būtent užsienio reikalų ministras elgėsi skubotai, nekompetentingai, ne visada paskaičiuotai ir ypač ne visada veiksmus aiškiai ir smulkmeniškai suderinęs su ES partneriais.

Todėl, akcentuoja opozicijai priklausantys politikai, G. Landsbergio pažertus priekaištus opozicijai, kad ši taip ir nesugebėjo pateikti aiškios ir argumentuotos kritikos dėl Kaliningrado tranzito ar kitų klausimų, reikėtų vertinti tik kaip išsisukinėjimą.

„Tai yra ieškojimas pasiteisinimų, kai pats neatlieki namų darbų ir viso reikalingo darbo, kai iki galo neišsiaiškini detalių, pavyzdžiui, kaip turėtų judėti tranzitas. Tad dabar ieškoti kaltų yra nesolidu.

Tai yra puikus pavyzdys, kai padarai, o paskui galvoji, kaip išsisukti“, – apmąsčiusi G. Landsbergio Eltai išsakytus komentarus svarstė V. Blinkevičiūtė.

„Tad tikrai kyla klausimų dėl G. Landsbergio darbo kokybės ir profesionalumo“, – pridūrė socialdemokratė.  

S. Skvernelis: dėl Kaliningrado tranzito G. Landsbergis – melavo, o uždarame komitete parlamentarus bandė sugraudinti

G. Landsbergio išsakytos pastabos bei kritika opozicijai, ypač  Kaliningrado tranzito klausimu, abejingo nepaliko S. Skvernelio. Ir veikiausiai neatsitiktinai. G. Landsbergis ne kartą yra išskyręs S. Skvernelį, kaip esą nenuosekliai kalbėjusį apie Kaliningrado tranzito problemos sprendimą.

„Lyg ir kalbėjo apie tai, kad tranzitas turėtų vykti, vėliau, kad jis neturėtų vykti. Kur kas būtų paprasčiau, jei opozicija labai aiškiai formuluotų savo koncepciją“, – interviu Eltai praėjusią savaitę sakė G. Landsbergis.

S. Skverneliui tokie argumentai – nesuprantami. Jo teigimu, akivaizdu, kad visą Kaliningrado tranzito istoriją lydėjo melas iš Vyriausybės pusės.

„Kalbant apie Kaliningrado tranzitą, mes matome, kad nuo istorijos pradžios Vyriausybę lydi akiplėšiškas melas“, – sakė S. Skvernelis.

Pirmiausiai, tikino ekspremjeras, jis pats niekados nebuvo pasisakęs apie išskirtinį Rusijai tranzito koridorių per Lietuvos teritoriją.  

„Pradeda kalbėti kažkokias nesąmones apie tai, kad mes norime Kaliningradui išskirtinio koridoriaus. Mane kaltina, kad mes norime... Tegu jis žiūri visus tarpvalstybinius tiek Lietuvos ir Rusijos, tiek ir Rusijos – ES susitarimus. Tegu įvertina, ar tai yra specifika, ar ne“, – aiškino S. Skvernelis.

Pasak jo, visi išsakyti priekaištai valdantiesiems dėl Kaliningrado atsiremia į tai, kad priimti skuboti, nesustyguoti sprendimai, kad visai ne vietoje ministerijos ėmėsi interpretuoti, o vėliau, kilus sumaiščiai, – laviruoti.

Politikas prisiminė birželio 22 d. vykusį uždarą jungtinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) posėdį.

Nepraėjus nei savaitei po to, kai kilo diskusijos dėl sustabdyto rusiško plieno ir juodųjų metalų gabenimo per Lietuvą į Kaliningradą, komitetų nariams G. Landsbergis komentavo priimto sprendimo logiką.

Nors po susitikimo G. Landsbergis kalbėjo, kad taikydama ribojimus tranzitui į Kaliningradą Lietuva vadovavosi europiniais sprendimais ir kad EK išaiškinimai bei reglamentas nepalieka erdvės jokiai interpretacijai, ekspremjeras S. Skvernelis dar tuo metu aiškino, kad Lietuva turėjo kitokią galimybę.

Panašiai S. Skvernelis kalba ir dabar. Maža to, žvelgdamas retrospektyviai į situaciją, S. Skvernelis tikina dabar supratęs, kad būtent G. Landsbergis elgėsi taip, kuo dabar kaltina opoziciją, – nenuosekliai.

Jo teigimu, minėtame uždarame komitetų posėdyje G. Landsbergis kone su ašaromis akyse akcentavo, kad sprendimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas, nes būtina reaguoti į Rusijos įvykdytas žudynes Bučoje.

„Užsienio reikalų ministras ir neviešame jungtiniame komiteto posėdyje vos ne su ašaromis akyse pasakojo, kaip yra svarbu tas fiziškas Kaliningrado tranzito uždraudimas. Jis akcentavo, kad jis buvo priimtas po Bučos žudynių, kad tai emociškai labai svarbus dalykas ir kad tai reikia suprasti“, – sakė S. Skvernelis.

Todėl, tęsė jis, keista buvo po trijų savaičių išgirsti Užsienio reikalų ministerijos reakciją, kai Briuselis visgi nurodė Lietuvai atnaujinti rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais.

Ekspremjeras galvoje turėjo URM išplatintą pranešimą, kuriame buvo sureaguota į Komisijos sprendimą. Šiame pranešime taip pat buvo pasveikintos EK nuostatos, kurias derybose pavyko iškovoti. Viešojoje erdvėje toks URM pranešimas sukėlė klausimų.

Visgi kitą dieną premjerė pažymėjo, kad URM pasveikino ne naujas EK gaires Lietuvai, bet nuostatas, neleidusias grįžti į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado.

Visgi S. Skverneliui svarbi pirmoji URM reakcija. Būtent ji ekspremjerui sukėlė klausimų ir, kaip sako politikas, pagrindo abejoti, ar iki tol ministro opozicijai pristatyta įvykių logika buvo teisinga.

„Jie melavo, kad jiems yra svarbios tos sankcijos, kad jie kovėsi dėl sankcijų. Bet, pasirodo, jie nesikovė dėl sankcijų ir kad išimtis buvo numatyta nuo pat pradžių – jie pasveikino. O po to apkaltino opoziciją, kad nenuosekliai elgėsi“, – teigė S. Skvernelis.

Taigi S. Skvernelis žeria priekaištus užsienio reikalų ministrui dėl nenuoseklumo – dėl ko pats yra G. Landsbergio kritikuojamas. Dėl nenuoseklumo, painiojimo ir laviravimo.

„Tas melavimas, kad mums buvo svarbu, jog į Kaliningradą apskritai nebūtų jokie sankcionuoti kroviniai vežami, pasirodo, kad ši pozicija nebuvo ginama atitinkamuose formuotuose: tiek ambasadorių, tiek ministrų, galbūt ir prezidento lygmeniu.

Po to buvo melas, kad jie nežino, kaip čia reikia elgtis, nors labai aiškiai buvo suformuota Komisijos pozicija ir pasakyta, kad jei kažko reikia – išaiškinimas bus.

Bet nesulaukus išaiškinimo draudimas pradėtas taikyti ir niekas nebuvo padaryta, kad tas išaiškinimas būtų greitesnis, kad būtų informuota visuomenė ir įmonės.

Po to, kai pasirodė išaiškinimas – ji sveikino, nors prieš tai sakė, kad gynė, kad to tranzito nebūtų... Tai nuolatinis žmonių ir oponentų kvailinimas“, – tai, kaip regi visą Kaliningrado istoriją, pasakojo S. Skvernelis.

„Jie yra mėgėjai, tai yra mėgėjiška politika. Jie nežiūri nei galiojančių teisės aktų, nei galiojančių sutarčių, įsipareigojimų“, – teigė jis.

Neįtikino argumentas, kad kritikuojama ne politika, o Landsbergio pavardė

Parlamentaras atmetė ir dar vieną konservatorių priekaištą opozicijai. Pasak S. Skvernelio, pasakymas, kad Užsienio reikalų ministerijai tenkanti kritika yra tik dėl to, kad jai vadovauja Landsbergio pavardę turintis ministras, yra absurdiška.

Priešingai, teigia S. Skvernelis, Landsbergio pavarde šioje situacijoje yra kaip tik bandoma prisidengti.  

„Žmonės yra nepasiruošę, žmonės dengiasi savo pavarde, nes pavardė garantuoja postą, ir būtent dėl to mes turime problemas, kurios kyla mūsų valstybei – ne tik ekonominę grėsmę“, – sakė S. Skvernelis, galiausiai pažymėdamas, kad, jo turimomis žiniomis, į Lietuvą jau kreivai ėmė žiūrėti ir užsienio partneriai.

„Mes girdime, mes turime savo kanalus, savo šaltinius ir tikrai Lietuva yra vertinama kaip nenuspėjama, neprognozuojama valstybė“, – sakė jis.

S. Skvernelis: gaila, kad Seimo pirmininkė pasirodė esanti didžiausia melagė

Opozicija pykdo ne tik valdančiųjų laikysena užsienio politikos klausimais. Vasarai einant į pabaigą opozicinių partijų lyderiai neslepia, kad jaučiasi apgauti parlamento daugumos.

Seimo mažumai priklausantiems politikams liko nuoskauda, jog kelias savaites trukęs opozicijos egzodas į atskirą posėdžių salę baigėsi be jokio apčiuopiamo rezultato.

Valdantieji mainais į normalų darbą Seime leido opozicijai pristatyti keturis projektus dėl infliacijos amortizavimo, tačiau po pateikimo visas keturias iniciatyvas atmetė.

Galiausiai nebuvo ištesėtas pažadas sudaryti galimybę Vyriausybei ir opozicijai pasidarbuoti vasarą darbo grupėje, kurioje būtų apsikeista nuomonėmis dėl infliacijos mažinimo priemonių.

Opozicijos atstovų teigimu, šioje istorijoje apsimelavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O ji, dar vasarai įpusėjus, buvo užsiminusi, kad nuo idėjos dėl darbo grupės nėra atsitraukta.

„Labai gaila, kad Seimo pirmininkė dabar pasirodė esanti didžiausia melagė. Juk Seimo pirmininkė ne kartą žadėjo, buvo perduotas ministrės pirmininkė patikinimas, kada vasarą premjerė surinks darbo grupę“, – teigė S. Skvernelis.

Partijos „Vardan Lietuvos“ lyderio teigimu, šiuo klausimu apsimelavo apskritai visa valdančioji dauguma ir tai, akcentavo jis, turės įtakos tolesniam darbui Seime.

„Eilinį kartą mus apgavo, pažadai buvo padalinti, kai reikėjo, jog opoziciją grįžtų į salę. Bet po to buvome tiesiog apgauti. Nieko nepadarysi, reikia tiesiog įvertinti, kad štai tokią turime valdančiąją daugumą“, – sakė S. Skvernelis, neslėpdamas, kad valdančiųjų žodžiais jau nebetiki ir šiais politikais nebepasitikės.

„Apgaulė yra galima tik vieną kartą. Antrą kartą niekas nepasiduos tokiai apgaulei“, – tikino politikas.  

V. Blinkevičiūtė: nereikia džiaugtis, kad valdantieji „išdūrė“ posėdžius boikotavusią opoziciją

Panašiai kaip ir S. Skvernelis nusivylimo valdančiųjų pažadais neslėpė ir socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

Tai, kad Seimo dauguma paskutiniuose pavasario sesijos posėdžiuose atmetė keturias opozicijos iniciatyvas dėl infliacijos mažinimo, o vėliau taip ir nesurado laiko darbo grupei, europarlamentarė manymu, atnešė nuostolių eiliniams gyventojams.

„Dėl to nėra ko džiaugtis. Galima „išdurti“ opoziciją, galima nesilaikyti duoto žodžio, bet žmonių gyvenimo kokybė nuo to nepagerėjo, o tik pablogėjo. Ir pasitikėjimas valdžia ir valdančiaisiais. Pasižiūrėkite... Jis menksta kiekvieną dieną“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Dabar pasitikėti valdančiaisiais negalima ir neįmanoma“, – teigė ji.

Anot politikės, opozicija nepamirš valdančiųjų sprendimo ignoruoti opozicijos norą vasarą kartu su Vyriausybe pasidarbuoti dėl žmonių gerovės. Valdančioji dauguma yra trapi, tad apgaulinga valdančiųjų maniera gali atsisukti, pasak V. Blinkevičiūtės, antru lazdos galu patiems dešiniesiems.

„Jų dauguma yra labai trapi. Kiekvieną kartą jiems reikia ieškoti palaikymo iš opozicijos svarstant vienus ar kitus klausimus“, – užsiminė politikė.

Nesutinka, kad opozicijos pasiūlymai yra „populizmo žibalo purškimas į infliacijos laužavietę“

Visgi socialdemokratė labiausiai apgailestavo, kad valdantieji ne tik neįsiklauso į jos partijos pasiūlymus dorojantis su infliacija, bet apskritai, jos manymu, nieko nedaro, kad žmonės gyventų geriau nei gyvena dabar siaučiant rekordinei infliacijai.

Nesupranta politikė ir to, kodėl valdantieji bei dalis ekspertų yra kritiški jos kartojamai idėjai sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams. Konservatoriai tokias politikės iniciatyvas pavadino „populizmo žibalo purškimu į infliacijos laužavietę“.

Tokios vaizdingos metaforos, V. Blinkevičiūtės manymu, išsprūsta tik tada, kai sprendimus priimantys žmonės iš tikrųjų nebežino ką daryti.

„Kai matai, kad situacija yra bloga ir nebežinai ką daryti, tada kaltini opoziciją ir opozicinių partijų atstovus ar socialdemokratus. Ar nebuvo geriau pasakyti, kad turime dirbti bendrai ir ieškoti sprendimų“, – svarstė politikė.

„Artėja juk ir šildymo sezonas. Bet niekas nepadaryta, ramiai atostogaujama. Tad mūsų priekaištų pagrįstumas yra akivaizdus. Kita vertus, nereikia būti dideliu mąstytoju, kad pamatytum, kad maisto kainų infliacija tarp ES valstybių yra didžiausia.

Tad išeičių reikia ieškoti. Tik jos jau gerokai vėluoja. PVM lengvatų maisto produktams reikėjo anksčiau. Artėja ir šildymo sezonas. Neužtenka taikyti nulinį PVM centriniam šildymui.

O kaip su tais žmonėmis, kurie gyvena rajonuose ir kaimuose? Ar jiems šildymas nepabrango?“, – toliau dviprasmiškai vertinamus pasiūlymus vardino V. Blinkevičiūtė.

Ministrai nebegeli slėptis už I. Šimonytės krūtinės

LSDP pirmininkė nepraėjo ir pro daugiau nei metus viešojoje erdvėje besisukančio klausimo – ar Vyriausybė turėtų atnaujinti ministrų sudėtį ir taip suteikti papildomo postūmio darbams. V. Blinkevičiūtės manymu, šiuo klausimu seniai viskas aišku: Vyriausybė dirba blogai ir kai kurie ministrai nebegali slėptis už premjerės.

„Prisidirbta yra be galo daug ir tą atsakomybę prisiimti vis tiek reikia. Juk negali visi slėptis už Šimonytės krūtinės. Neišeina. Kažkas turi prisiimti atsakomybę, o ne svarstyti, kad mes nepakeičiami, kad valstybėje viskas tvarkoje“, – sakė ji.

Visgi, kad Vyriausybėje subręstų mintis realiems pokyčiams, tęsė socialdemokratė, ji netiki.

„Aš tik galvoju, kiek dar Šimonytė dengs ministrus, kurie netinkamai atlieka savo darbą. Reikėtų visgi nepabijoti priimti sprendimus“, – sakė politikė.

Jai antrino ir ne kartą Ministrų Kabinetą atšviežinti raginęs S. Skvernelis.

„Jeigu premjerei viskas gerai, tai palaukime, kol žmonės įvertins jų kompetenciją ir jų galimybę dirbti. Tik gaila, kad jau prarasti dveji metai ir, panašu, kad dar prarasime dvejus metus, ir po to srėbti tai, ką jie pridarė, bus kažkam labai neįmanoma“, – teigė politikas.

Daro išvadą, kad valdantieji yra morališkai sugedę ir atsidūrę desperacijoje

Apibendrindami tarp valdančiųjų ir opozicijos vykstantį ginčą, centro kairės partijų lyderiai daro išvadą – valdantieji, viena vertus, toliau kaltina dėl savo nesėkmių kitus ir, kita vertus, parodo supratę, kad yra nepavydėtinoje padėtyje.

„Kažkada paminėjau tokį terminą – tuščia Vyriausybė. Ji taip ir neužpildė pozityvios darbotvarkės per dvejus metus. Deja, bet taip yra. Pozityvios darbotvarkės nėra, yra tik nevykęs reagavimas į krizes arba dar blogiau – pačių krizių sukėlimas.

Sukelia krizes ir po to bando kaltinti kitus: kalti visi aplinkui tik ne patys aukščiausi. Tarsi jie būtų nuo Dievo duoti arba geriausia, kas galėjo įvykti Lietuvai“, – teigė S. Skvernelis.

Panašią „diagnozę“ valdantiesiems skyrė ir V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai visą laiką pasižymėjo tam tikra arogancija, pasipūtėliškumu ir, tiesą pasakius, jų reakcija į bet kokius opozicijos pasiūlymus ar konstruktyvią kritiką visada buvo neadekvati.

Jie kažkaip supyksta, įsižeidžia, špilkuoja, ignoruoja iš karto. Politikoje taip nereikėtų daryti. Juk demokratinėse valstybėse tam ir yra opozicija, o ne vienintelė partija, kuri visada yra teisi.

Įsigilinimo ir įsiklausymo jiems visada trūko ir tebetrūksta. Jiems atrodo, kad yra viena tiesa“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Galiausiai „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, valdantieji parodė, kad nesusitvarko su situacija ir dėl to yra desperacijoje.

„Jie pasidaro labai aršūs jiems tenkančios kritikos atžvilgiu. Taip būna visada, kai jie yra desperacijoje. Jei jiems sektųsi tai jie neturėtų dėl ko siusti ant kitų. Jie tada galėtų sakyti, kad mes dirbame, mes tą ir tą padarėme.

Bet dabar kritikuoja opoziciją.... o patys šią vasarą iš viso nieko nedarė. Jie atostogavo jie tūsinosi – atsiprašau už šį žodį – bet tai yra jų stilius. Ši Vyriausybė nieko nedaro ir laukia, kol kažkas savaime išsispręs. Bet taip nebūna“, – apibendrino R. Karbauskis.

Sidebar placeholder