Ar prezidentui Gitanui Nausėdai vertėjo pyktis su konservatoriais?

- Vytautai, G. Nausėda pasisako už Seimo komisiją, kuri tirtų tranzito peripetijas. Pamenant praeitų metų pabaigą, kilo daug aistrų, vos neatsistatydino keli ministrai, gal net visa Vyriausybė. Ką jūs galvojate apie tokią Seimo komisiją?

V. Dumbliauskas: Jeigu aš neklystu, Seimo pirmininkė pasisakė, kad tos komisijos nereikėtų čia.

Mes vėl turime dvi nuomones tuo pačiu klausimu. Vėl turime nesutarimą, mūsų valdžios šakų, šiuo atveju prezidentas - mano vienaip, Seimo pirmininkė, kuri yra antras žmogus valstybėje formaliai pagal Konstituciją, mano kitaip, priešingai.

Tai eilinis atvejis, kada galbūt tą nesutarimą be reikalo taip garsiai rodo.

Sunku pasakyti, kuris iš jų teisus.

Mes iš patirties žinome, kad specialiai sukurtos Seimo komisijos nieko ypatingo nenuveikdavo.

Tai gal būti užtenka tų struktūrų, procedūrų, kurios numatytos dabartiniam Seimo statute? Galbūt be specialios komisijos Seimas gali išsiaiškinti?

Tai yra dvi nuomonės ir sunku pasakyti, kuris teisus. Faktas, kad tai vėl yra nesutarimas tarp svarbiausių institucijų. Šiuo atveju - tautos mandatą turinčių, t. y. Respublikos Prezidento ir Respublikos Seimo.

- Tai turbūt rodo, kad ta priešprieša tęsis ir šiemet? G. Nausėda, jeigu galės, toliau kaišios pagalius į ratus Vyriausybei, o Vyriausybė neliks skolinga. Linai, kaip jūs manote, apie tokią Seimo komisiją?

L. Kontrimas: Labai būtų įdomu, kiek ta komisija giliai kreiptų.

Aš pamenu, dar 1999 m. žurnalistu dirbdamas buvau priėjęs prie gerų šaltinių, kurie žadėjo papasakoti kas vyksta su tranzitu ir įvairių tranzitinių dalykų pasienio priežiūra.

Vėliau tas šaltinis dingo ir aš išėjau iš žurnalistikos.

Tai man atrodo, kad tokia komisija, nesvarbu kieno jinai inspiruota, būtų labai sveika ne tiktai pernykščiai istorijai išsiaiškinti, bet iš principo pasižiūrėti, kas rieda, kaip rieda ir kokia ten yra istorija su tais visais rentgenais.

Trumpai drūtai sakant, tai žiūrėkite, kaip yra – problemą mes turime, bet dvi politinės valdžios jos iš principo mums ją už muilina ir mes, piliečiai, kurie išlaikome savo politinę valdžią, negalime sužinoti atsakymo. Čia yra bėda.

Linas Kontrimas.

- Atsakymo, manau, ieškos ir žiniasklaida, ne viena jų turi tyrimo skyrius. Vyriausybės populiarumas žemiausias nuo A. Kubiliaus laikų. Vytautau, kaip manote, kokios esminės to priežastys?

V. Dumbliauskas: Manau, kad vis dėlto priežastys yra ne Vyriausybėje. Juk ne šios Vyriausybės kaltė yra pandemija, o jos valdymu yra daug nepasitenkinusių. Tačiau Vakarų Europoje, Europos Sąjungos (ES) šalyse tokiose kaip Belgija, Prancūzija dar griežčiau ta pandemija valdoma.

Imunologas Marius Strioga palygino pandemijos valdymą su Prancūzija, ten tikrai daug griežčiau ir Belgijoje, kiek žinau ir turiu draugų, daug griežčiau valdoma pandemija.

Mūsų piliečių nepasitenkinimas Vyriausybe ir pandemijos valdymu yra juokingas, XXI a. ir tiek daug neraštingų žmonių, kurie net netiki skiepais.

Antras dalykas, A. Lukašenkos organizuotas migrantų antplūdis, kuris vėlgi yra ne Vyriausybės kaltė.

Tai vienintelis dalykas, dėl ko būtų galima priekaištauti – baltarusiškų trąšų tranzito. Čia Vyriausybė tikrai išsišaudė sau į kojas.

Aš tik labai laukiu šios valdančiosios koalicijos darbų, kai jie sutvarkys mokesčių sistemą, kad neliktų tų, kurie moka mažiau į bendrą katilą.

Daugiausiai moka tie, kurie dirba pagal darbo kodeksą, visų biudžetinių įstaigų darbuotoja, bet yra tokių grupių, kurios moka daug mažiau, o naudojasi ir sveikatos paslaugomis, ir vaikai mokosi, ir įvažiuoja plentais nutiestais už mūsų bendrus pinigus.

Šios problemos kol kas Vyriausybė nesprendžiame ir labai laukiu, nes jau metai praėjo, o reformoms geriausia rinktis iki rinkimų likus bent dviems metams, kad žmonės pamirštų, jeigu kažkas bus įskaudintas. Man neramu dėl tų pažadų, kuriuos Vyriausybė žadėjo, bet kol kas netesi.

- Linai, kokią jūs esminę priežastį matote, kodėl Vyriausybės reitingai tokie žemi?

L. Kontrimas: Žemumas yra dviejų dalių. Pirmas, kad šita dauguma ir Vyriausybė iš principo rodo ne suvadybintą politiką, o politikos miglą ir kuo toliau, tuo labiau patys toje migloje klaidžioja ir mus ten klaidina. Antras dalykas - tos politikos pristatytojai ir kalbėtojai, kurie neretai yra ne tik kad nepagarbūs savo auditorijai, bet kartais netgi perdėm demonstruoja narciziškumą ir nemeilę aplinkai.

Vykdomosios politikos migla, kurią jie vis didina ir daugina ir ryškiausias pavyzdys yra galimybių pasų kontroversijos. Geri dalykai staiga virto ne priemonėmis, o supriešinimais ir taip toliau. Antras dalykas – pažiūrėkite, ar einant į politiką, ypatingai vykdomąją valdžią, esi nusiteikęs būti kurorte? Ne, visada sprendi krizes.

Į valdžią atėję politikai privalo būti pasiruošę dirbti krizės sąlygomis ir, beje, šypsotis tą darydami.

Ką mes matome dabar? Pandemija iš principo blokuoja visų kitų veiksmų normalų pristatymą, diskusiją ir pateikimą visuomenei, dėl to susidaro toks įspūdis, kad šita Vyriausybė arba nežino ką daro, arba vykdo tą planą, kurio mes nesuprantame, nes jis nėra paaiškinamas.

Kitas dalykas – tos programos yra pakankamai sunkiomis sąlygomis, aš čia visiškai sutinku ir nepavydžiu jiems, bet tos programos kalbėtojai ir pristatytojai visuomenėje parenkami lyg tyčia patys nemokiausi, t. y. tiek Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tiek Liberalų sąjūdis (LRLS), netgi Laisvės partija (LP) turi žmonių, kurie gali empatiškai ir gražiai papasakoti apie tai, kas vyksta ir ką jie planuoja, bet ne kažkodėl ten pas juos yra susidariusi tokia tradicija ir mada, kad lipa ant bačkos tie, kurie dažniausiai su kiekvienu sakiniu išsišauna sau į koją, pademonstruodami, kaip jie negerbia aplinkos, pašnekovų ir, aišku, rinkėjų.

Tai yra meta dalykai, bet jie iš esmės ir suformuoja viską.

Taktikoje, žinoma, kad mes visi turime problemų, bet kas nedirba, tas nedaro jokių klaidelių.

G. Nausėda.  - Lietuvos rytas kasmet renka Metų žmogų, šiemet juo išrinktas G. Nausėda, bet „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pažymi, kad tai įvyko „per plauką“. Paprastai prezidentai V. Adamkus, D. Grybauskaitė triuškinančiai laimėdavo metų rinkimus. G. Nausėda tą įveikė sunkiai, kodėl, jūsų manymu, taip atsitiko?

V. Dumbliauskas: Todėl, kad G. Nausėda yra V. Adamkus ir ne D. Grybauskaitė, jeigu taip truputį su humoru.

O jeigu rimčiau, mano nuomone, G. Nausėda susidarė apie save susidarė neryžtingo ir neapsisprendžiančio žmogaus įvaizdį. Jis stengėsi patikti visoms konfliktuojančioms pusėms, šiuo atveju ir vakseriams, ir antivakseriams.

Žmonės tą mato, jie nori ryžtingo lyderio, valstybės vadovo, turinčio savo nuomonę. Jeigu jis kaltina Vyriausybę, kad ji prastai skiepija, o po kelių mėnesių kaltina, kad per greitai skiepija, tai rodo, kad žmogus neturi tvirtos nuomonės.

Tas jo netvirtumas, matyt, puikiai jaučiasi. Net mano studentai, bakalauro pirmakursiai, įvardijo patys tuos dalykus, kuriuos aš sakau ir studentų tarpe neišgirdau daug teigiamų žodžių.

Aišku, iki rinkimų dar lieka treji metai, gal dar kas pasikeis, bet tokiais sunkiais laikais mes turime prezidentą, kuris blaškosi, mėtosi. Vis dėlto V. Adamkus ir D. Grybauskaitė tikrai turėjo savo poziciją ir žmonės jautė, kad jie yra stiprūs lyderiai, turintys moralinį autoritetą, o dabar lyderis yra tikrai nestiprus ir žmonės tą mato.

- Linai, kaip jūs vertinate tai, ko paklausiau Vytauto?

L. Kontrimas: Dar reikia tada pridurti tik tai, kad prezidentai V. Adamkus ir D. Grybauskaitė turėjo platesnį politinių partijų ir politinių simpatikų rėmimą, tuo tarpu dabartinis prezidentas akivaizdžiai, praktiškai nuo pirmų mėnesių, nebeteko dalies tų simpatikų, kuriuos galėjo garantuoti dešinieji, o ypatingai TS-LKD rinkėjai.

Dėl to aš nematau prošvaisčių, kad jis įgytų tokį pat meilės indeksą, kokį turėjo anksčiau buvę prezidentai, bet tai jokia bėda.

Aš manyčiau, kad mūsų politiniame lauke kaip tik yra gerai, kad yra kuo daugiau išsiskaidymo ir kuo daugiau galimybės politinių idėjų konfrontacijai. Jeigu tokioje konfrontacijoje žmogus užsigrūdina ir išlipa į viršų, jis būna stiprus politikas, jeigu ne, mes turime pakaitų.

- Vytautai, yra nuomonė, kad po šitos Vyriausybės krizės, kalbant apie trąšų tranzitą, sustiprėjo prezidentas. Sutiktumėte su tokia pozicija?

V. Dumbliauskas: Nemanau, nes Vyriausybė išliko ir matėsi, kad jis norėjo, jog M. Skuodis ir G. Lansbergis atsistatydintų, jis to norėjo, neslėpė, bet tas neįvyko ir nemanau, kad kažkoks sustiprėjimas įvyko, išliko tas pats konfliktas išliko. Jis susipyko su TS-LKD, o su jais neverta pyktis, reikėtų kažkaip neutraliu išbūti, nes tai yra stipri politinė jėga, turinti labai ištikimus rinkėjus.

Aišku, G. Nausėda yra ne šio elektorato išrinktas, jis kairiųjų yra išrinktas, bet norint būti visos tautos prezidentu reikia kažkaip stengtis sutarti ir su kitos pusės rinkėjais. Dabar jis daro priešingai, stengiasi kritikuoti Vyriausybę, kad patiktų savo rinkėjams – kairiojo elektorato rinkėjams ir kritikuodamas Vyriausybę jis supykdo TS-LKD ir LRLS rinkėjus.

- Linai, ar sutinkate, kad buvo klaida susipykti su TS-LKD?

L. Kontrimas: Jeigu jis turėjo planą vėliau kurti savo politinių bendraminčių tam tikrą būrį, tai ne, bet norint būti prezidentu, tai su TS-LKD reikėjo visiškai kitaip pradėti bendradarbiauti. Aš, tiesą sakant, nebūčiau toks skeptiškas, kad nieko iš to gero neatsitiks. Atsitiks gero, jeigu ir anoje pusėje bus norinčių tiesti tiltą į Prezidentūrą.

D. Grybauskaitė.

- Yra daug spekuliuojama dėl D. Grybauskaitės grįžimo. Jūsų manymu, Konstitucija jai leidžia grįžt ar ne?

V. Dumbliauskas: Mano manymu, kad ne, nors aišku, interpretacijų yra ne viena. Tai, kad žmonės nori, jog ji grįžtų, rodo, kad G. Nausėda netenkina jų tam tikrų vilčių. Tai čia irgi tam tikras rodiklis, kuris nėra naudingas G. Nausėdai.

- Kita vertus, apklausos rodo, kad jeigu dabar būtų prezidento rinkimai, G.Nausėda vėl juos, tikėtina, laimėtų. Linai, kaip jums atrodo, Konstitucija leidžia Daliai Grybauskaitei grįžti dar kartą ar ne?

L. Kontrimas: Aš nesu specialistas, bet aš manau, kad, pavyzdžiui, į premjerus jinai galėtų grįžti drąsiai ir be jokių trukdžių.