Vilniuje vyks pabėgėliams iš Ukrainos skirtų lietuvių kalbos kursų pristatymo renginys

Artėjant konferencijai, Ukraina giria Lietuvos lyderystę siekiant taikos

Artėjant šią savaitę vyksiančiai Ukrainos taikos konferencijai Šveicarijoje, Kyjivo ambasadorius Lietuvoje giria Lietuvos lyderystę ir tikisi tolesnių šalies pastangų siekiant karo pabaigos.

Per susitikimą bus tariamasi dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos plano įgyvendinimo.

Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.

„Lietuvos vyriausybė, visa Lietuvos visuomenė labai stipriai remia mūsų šalį visuose šiuose trijuose procesuose.

Ir galiu pasakyti, kad Lietuva yra tikra čempionė visų šių trijų etapų atžvilgiu“, – interviu BNS sakė ambasadorius Petro Bešta, turėdamas omenyje Lietuvos paramą Ukrainai, siekį taikyti kuo griežtesnes sankcijas Rusijai ir pagalbą parengiant Kyjivo derybinę poziciją dėl taikos.

Diplomatas sakė besitikintis, kad Lietuva toliau plėtos tris prisiimtus taikos elementus, ir pabrėžė, jog Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvo pirmasis, sutikęs dalyvauti konferencijoje Šveiracirijoje.

„Tai buvo labai svarbus politinis signalas kitoms šalims“, – teigė P. Bešta.

Šeštadienį prasidėsiančiame Ukrainos taikos susitikime dalyvaus apie 90 šalių ir organizacijų atstovai.

Į susitikimą nebuvo pakviesta invaziją Ukrainoje pradėjusi Rusija.

– Šios savaitės pabaigoje Šveicarijoje rengiama Ukrainos taikos konferencija. Ambasadoriau, kokie yra pagrindiniai ir apčiuopiami Ukrainos lūkesčiai iš šio susitikimo?

 – (...). Ukraina ir ukrainiečiai kiekvieną dieną, kai kariaujame šį karą, galvojame apie taiką, kuri bus po to, kai karas baigsis, ir turime teisę siūlyti šios taikos formulės parametrus, pagrindinius elementus.

Taigi, (Ukrainos – BNS) prezidentas Zelenskis šį procesą pradėjo 2022 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kai pristatė šį planą, o vėliau rezoliucija buvo priimta 141 balsu „už“.

Taigi, mes į šį skaičių žiūrime kaip į pasaulio valstybių bendruomenės, remiančios šį Ukrainos požiūrį į taiką, skaičių.

Ši taikos formulė turi universalų pavadinimą – mes pradedame nuo taikos Ukrainai atnešimo, bet taip pat siūlome įtraukti šiuos būsimų garantijų ir būsimų bet kokių konfliktų sprendimo modelių, kurie bus pagrįsti Jungtinių Tautų Chartija, elementus. (...)

Mes pradedame nuo trijų elementų, pagrindinių elementų: maisto saugos, humanitarinių klausimų ir branduolinio saugumo. Galiausiai priartėsime prie visų taikos formuluočių.

Taigi, dešimt (taikos – BNS) etapų yra mūsų svarbiausias tikslas.

– Ir iš jūsų atsakymo galima suprasti, kad karas nesibaigs, o konferencija bus tik žingsnis į ateitį.

– Mes visi suprantame, kad bet koks karas baigsis taika ir derybomis, ir kai ateis tas momentas, kai Rusija bus tikrai pasirengusi deryboms ne jos sąlygomis, ne vien tik laikinomis paliaubomis, kurių ji dabar siekia.

Ateityje mes negalėsime palaikyti tokio požiūrio, nes tai yra jų strategija, kuria jie siekia laimėti šiek tiek laiko, pasiruošti, prisitaikyti prie situacijos ir vėl pulti. Taigi, mus domina tik derybos pagal JT Chartiją.

Be abejo, tai reiškia, kad pirmiausia tai priklauso nuo padėties mūšio lauke, todėl turime judėti į priekį ir stiprinti savo pozicijas.

Su partnerių parama mes įgysime karinį pagreitį, taip pat sankcijų politika, kuria siekiama daryti didelį spaudimą Rusijai – tai antrasis faktorius.

Be to, turime eiti ir trečiuoju keliu, kad parengtume Ukrainos derybinę poziciją. Tad Ukrainos taikos konferencijoje siekiame sukurti šią poziciją, ir sulaukti daugumos valstybių, įskaitant Globalių Pietų, paramos.

Taigi, tai trys svarbūs lygiagretūs žingsniai, kurių turime laikytis ir kurie reiškia, kad mūsų partneriai nuosekliai rems mus ir ateityje užtikrins, kad pasiektume šį tašką.

– Kaip Lietuva gali padėti Ukrainai siekti šių tikslų? 

– Lietuvos vyriausybė, visa Lietuvos visuomenė labai stipriai remia mūsų šalį visuose šiuose trijuose procesuose. Ir galiu pasakyti, kad Lietuva yra tikra čempionė visų šių trijų etapų atžvilgiu. Lietuva yra didžiausia karinės paramos (Ukrainai – BNS) tiekėja.

Jei žiūrėsime į bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, Lietuva karinei paramai Ukrainai per metus yra įsipareigojusi skirti 0,25 proc. BVP, o tai yra labai reikšminga suma ir tikimės, kad kitos valstybės taip pat paseks šiuo pavyzdžiu, nes tai reikštų, kad Ukraina gaus kur kas daugiau išteklių stiprinti savo karines pozicijas.

(...) Lietuva taip pat labai aktyviai remia mūsų iniciatyvas įvairiose institucijose. Taip pat Lietuva aktyviai prisideda prie derybų (dėl Ukrainos taikos konferencijos – BNS).

Lietuva dalyvavo visose konsultacijose ir pasirinko tris konkrečius dešimties žingsnių taikos formulės elementus: energetinį saugumą, teisingumą ir Rusijos kariuomenės išvedimą.

Todėl tikimės, kad po pasaulinio taikos viršūnių susitikimo toliau tobulinsime šiuos konkrečius žingsnius. 

– Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvo vienas pirmųjų vadovų, priėmusių kvietimą dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje. Kokio vaidmens tikitės iš jo šio susitikimo Šveicarijoje metu?

– Prezidentas iš tiesų palankiai įvertino susitikimą ir prisidėjo prie jo rengimo, ir mes esame labai dėkingi, kad jis buvo pirmasis užsienio valstybės vadovas, priėmęs kvietimą.

Tai buvo labai svarbus politinis signalas kitoms šalims, nes mes žinome, kad tokiu politiniu momentu reikia išreikšti paramą.

– Ar konferenciją iš tikrųjų galime vadinti taikos konferenciją, jei joje nedalyvauja kita kariaujanti, tačiau karą pradėjusi pusė – Rusija? Ar jos nebuvimas gali paveikti būsimų susitarimų efektyvumą?

– Pagal tai, ką matome fronte, pagal jų (Rusijos – BNS) užsienio politiką, ji yra labai agresyvi, vyksta šantažas ir branduolinis šantažas Europos atžvilgiu dėl pasaulinio saugumo, mes suprantame, kad Rusija šiuo metu nėra pasirengusi deryboms.

Jie eskaluoja padėtį mūšio lauke, vykdo strategiškai nereikšmingus branduolinius veiksmus, šantažuoja NATO.

Rusijai šiuo metu nėra prasmės sėsti prie derybų stalo.

Nuo 2014 metų turime didžiulę derybų su Rusija patirtį, įvyko daugiau nei du šimtai derybų raundų, kuriuos Ukraina surengė su partnerių parama, tačiau visa tai nedavė jokių rezultatų.

Galiausiai mums nepavyko užtikrinti taikos, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo agresijos, o tai reiškia, kad ne kiekvieną Rusijos pasiūlymą dėl derybų reikėtų vertinti rimtai. Visi mūsų partneriai tai mato.

Šiuo metu Rusija intensyvina išpuolius Ukrainoje. Šį viršūnių susitikimą rengiame be Rusijos, o dauguma pasaulio valstybių remia prezidento (Volodymyro – BNS) Zelenskio taikos formulę.

Po to pratęsime darbą ir tikimės, kad netrukus pateiksime labai stiprų veiksmų planą ir labai detalų pasiūlymą ne tik iš Ukrainos pusės, bet ir pasauliniu mastu remiamą taikos plano projektą.

Tuomet jis bus pasiūlytas Rusijai kaip pasaulio daugumos valstybių planas.

– Kaip Ukraina planuoja suvienyti skirtingų valstybių nuomones dėl karo ir taikos Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad konferencijoje dalyvaus apie 90 valstybių iš skirtingų pasaulio kontinentų? Ar yra numatytos kokios nors konkrečios strategijos šiam tikslui pasiekti?

– (...) mes ir toliau vykdome lobistinę veiklą, o mūsų tikslas buvo sulaukti daugiau valstybių, tačiau šiuo metu pasiektas rezultatas yra labai geras.

Turiu priminti 2023 metų JT rezoliuciją, už kurią balsavo 141 valstybė, – šios formuluotės esmę patvirtino 141 pasaulio valstybė.

Tai vienintelis bet kokio pasiūlymo dėl taikos Ukrainoje ir kituose pasaulio konfliktuose pagrindas.

Surengėme keturis didelių konsultacijų raundus, visos tos valstybės ne pirmą kartą atvyksta aptarti šių klausimų.

Jau praėjome labai rimtą diplomatinį procesą, siekdami pasikonsultuoti su dauguma tų valstybių, tikimės, kad šis pasaulinis taikos viršūnių susitikimas (...) padės spręsti svarbiausius klausimus, susijusius su maisto saugumu ir humanitariniais klausimais, o po to judėsime pirmyn, kad įgyvendintume visus dešimt žingsnių. 

– Kaip Kinijos sprendimas nedalyvauti konferencijoje dėl to, kad Rusija nebuvo pakviesta, iš esmės keičia pačią konferencijos eigą? Kokią įtaką jis gali turėti dalyvaujančių valstybių požiūriui? 

– Visų pirma, vienas iš pagrindinių mitų, kurį iki šiol griauname su partneriais, yra Rusijos primestas mitas, kad šios derybos suskaldo valstybių bendruomenę į dvi grupes, kai vienoje pusėje yra Europa ir NATO, o kitoje – Rusija, Kinija ir kitos Globalių Pietų valstybės.

Tačiau tai nėra tiesa, atsižvelgiant į tai, kad kad į mūsų pasaulinį viršūnių susitikimą atvyks daugiau nei 100 valstybių, iš skirtingų pasaulio regionų.

Tai aiški pasaulinė dauguma, kuri palaiko Jungtinių Tautų Chartiją, tarptautinę teisę ir tarptautinės teisės principus, kuriuos mes siūlome taikai kurti.

Tai labai svarbus momentas, nes tai yra pagrindas, ant kurio Rusija formavo užsienio politiką ir buvo laikoma (Globalių – BNS) Pietų lydere, tačiau tai nebėra tiesa, ir tai parodys pasaulinis taikos viršūnių susitikimas. Siekiame, kad Kinija aktyviau dalyvautų susitikime ir galbūt prisijungtų vėlesniame etape (...). 

– Ambasadoriau, ar Ukraina mato galimybę, kad Kinija ateityje galėtų tapti tarpininke konflikto užbaigimo procese?

– Manome, kad bet koks tarpininkavimas ir iniciatyvos, susijusios su tokiais svarbiais elementais kaip JT Chartija ir tarptautinė teisė, galėtų būti naudingos.

Taigi, bet kas, kas padėtų mums pasiekti taiką, pagrįstą tarptautine teise, yra sveikintina. Jei Kinija būtų pasirengusi paremti tokią iniciatyvą, būtų puiku. 

– Sakykite, kokį matote Lietuvos vaidmenį tokiame procese?

 – Tikimės, kad po pasaulinio taikos viršūnių susitikimo Lietuva užims labai aktyvią, galbūt tam tikrų krypčių lyderės poziciją plėtojant pasaulinio taikos plano elementus šiose konkrečiose trijose srityse (energetinis saugumas, teisingumas ir Rusijos pajėgų išvedimas iš Ukrainos – BNS).

Tai bus labai svarbus indėlis į šį procesą. 

– Kaip Ukrainoje politiniu ir diplomatiniu požiūriu vertinama tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nedalyvaus konferencijoje, o vietoje jo atvyks viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris)?

– Na, Jungtinių Valstijų atstovavimas viceprezidentės lygmeniu yra gana aukštas atstovavimas. Žinome, kad prezidentas Bidenas yra įtemptoje rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose fazėje (...)

Tačiau JAV remia pasaulinio taikos viršūnių susitikimo procesus ir esame tikri, kad ir toliau rems šį procesą. 

–  Ar šis sprendimas vertinamas kaip simbolinis gestas, ar veikiau kaip tam tikro JAV dėmesio Ukrainai ženklas, atsižvelgiant į tai, kad Artimuosiuose Rytuose šiuo metu vyksta kitas didelis konfliktas tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“?

– Nemanau, kad čia yra kokia nors žinutė. Jungtinės Valstijos labai rimtai kariniu ir diplomatiniu požiūriu remia (Ukrainą – BNS),  ir mes nematome jokių problemų, kad Jungtinėms Valstijoms atstovaus viceprezidentė.

– Liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyks jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas. Kokių Ukraina turi tikslų ir lūkesčių šiam susitikimui?

– Žinoma, šiuo metu vienas iš šių mūšių yra mūšis dėl Europos saugumo, kurį taip pat turime laimėti. (...) Tai labai svarbūs didelių mūšių metai dėl didelių laimėjimų, aukšto lygio eskalacijos ir įvairių momentų.

NATO viršūnių susitikime bus kalbama apie Europos saugumą, apie tai, kaip jis atrodo šiandien ir kaip jis atrodys ateinančiais dešimtmečiais.

Šie sprendimai taip pat yra labai svarbūs, ir mes manome, kad NATO šiais metais šiame viršūnių susitikime turi priimti tvirtus sprendimus ir tvirtas pozicijas.

Ukrainos pergalė yra vienas iš svarbiausių Europos saugumo elementų ir mes manome, kad NATO turi labai aiškiai parodyti savo ryžtą dėl Ukrainos pergalės.

Tam yra du elementai, vienas iš jų – karinis, kitas – politinis. Stiprios gynybos ir ir Ukrainos karinės pozicijos sukūrimas yra esminis NATO procesų ir NATO sprendimų elementas, todėl tikimės, kad šie sprendimai dėl karinės galios kūrimo šiandien, rytoj ir ateinančiais metais bus paspartinti.

Politinė misija yra Ukrainos kvietimas į NATO.

Mes tęsime savo darbą su partneriais ir manome, kad vis dar galima kalbėti apie didįjį kvietimą Ukrainai, nes ši politinė misija nulems Europos saugumo principus ateinantiems dešimtmečiams.

NATO turėtų aiškiai suprasti, kad joks Europos saugumas visos Europos ir transatlantinės bendruomenės labui neįmanomas be Ukrainos pergalės šiame kare ir be vienos stipriausių Europos kariuomenių prisijungimo prie NATO (...).

– Ačiū už jūsų skirtą laiką.

Autorė Erika Petrova

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder