Dar kartą paaiškino apie naują automobilių mokestį: kaip galite jo išvengti

Pasak jo, Lietuva pirmauja pagal automobilių naudojimą. „9 iš 10 kelionių įvyksta automobiliu. Viena iš priežasčių yra viešojo tarnsporto ir dviračių takų nebuvimas. Antrasis dalykas – Lietuva Europoje pirmauja pagal dyzelinių automobilių naudojimą, tačiau nesame neturtingiausi Europoje“, – kalbėjo jis.

Pasak S.Gentvilo, apmokestinami būtų 160 gr. anglies dioksido kilometrui viršijantys automobiliai.

„Iš esmės teiginys toks – neturime teisės teršti. Tie, kurie renkasi taršius automobilius, būkite malonūs ir prisidėkite prie viešojo transporto bei dviračių takų.

O tiems, kas renkasi automobilius žemiau taršos vidurkio arba žemiau 130 gr. anglies dioksido kilometrui, bus arba minimalus apmokestinimas, arba išvis nereikės mokėti nei registracijos, nei būsimo kasmečio mokesčio“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo aplinkos apsaugos ministras.

Pasak S.Gentvilo, automobilių taršos mokestis neturėtų žymiai papildyti valstybės biudžeto, nes jo gali išvengti daugelis.

„Šito mokesčio jūs galite išvengti, kaip išvengia trečdalis Lietuvoje registruotų automobilių, nes jie yra mažataršiai. Tai yra elgesio pokyčio mokestis, kuriuo norime pasiekti, kad gyventojai persėstų į mažiau taršius automobilius arba naudotųsi viešuoju transportu“, – patikino S.Gentvilas.

Jis nesutinka su kalbomis, kad mokestis labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius piliečius.

„Už 5 tūkst. eurų galima nusipirkti „Passat“, kuris varomas dyzeliu ir nebus apmokestinamas, ir „Passat“, kuris bus apmokestinamas. Čia yra gyventojo paisrinkimo klausimas. Nemažai kam galingi automobiliai yra statuso, o ne būtinybės klausimas, už taršą teks susimokėti.

Gyventojai, nepaisant mažų pajamų, gali rasti automobilį ir už tūkstantį, ir už du, kuris nebus apmokestinamas“, – paaiškino aplinkos apsaugos ministras.

Surinktos lėšos bus naudojamos Darnaus judumo fondui. „Turėdami Darnaus judumo fondą, jį naudosime tik dviračiams ir viešajam transportui. Galbūt prisidėsime ir prie „Lietuvos geležinkelių“. Savivaldybės bus šių pinigų gavėjos, jos žino, kur reikia autobusų ir dviračių takų. Per artimiausią penkmetį gali būti nutiesta apie keli šimtai kilometrų dviračių takų.

„Kiekvieno mero vizija turėtų būti tokia, kad puskilometrio atstumu nuo mokyklos gyvenantys vaikai ją galėtų pasiekti dviračiu, o tėvai neturėtų dirbti taksistais“, – pareiškė S.Gentvilas.

Aplinkos apsaugos ministerija pranešė, kad ateinančius penkerius metus viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūros proveržiui pasiekti valstybė investuos 750 mln. eurų iš ES fondų, o 2023–2030 m. laikotarpiu savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti dar apie 1 mlrd. eurų sukaups Darnaus judumo fondas.

Pastarasis instrumentas, ministerijos teigimu, sudaromas iš atnaujinamo automobilių taršos mokesčio.