Daugėja manančiųjų, kad imigrantai žiniasklaidoje nušviečiami pernelyg teigiamai

Jos duomenimis, per septynerius metus taip manančiųjų skaičius šalyje padvigubėjo ir beveik pasiekė penktadalį.

Paklausti, kaip žiniasklaidoje pateikiami su ne iš Europos Sąjungos šalių atvykstančiais imigrantais susiję klausimai, 18 proc. respondentų atsakė, kad pernelyg teigiamai. 2017 m. analogiškos apklausos duomenimis, taip manė vos 10 proc. apklaustųjų. 

Kartu sumažėjo ir galvojančiųjų, kad imigrantų tema nušviečiama per daug neigiamai – nuo 23 proc. prieš septynerius metus iki 15 proc. šiemet.

Didžiausias pokytis užfiksuotas tarp neturinčių nuomonės šiuo klausimu respondentų. 2017 m. taip teigė tik 9 proc. respondentų, o šiemet nuomonės šiuo klausimu neturėjo jau 22 proc. apklaustųjų. 

Netoli pusės (45 proc.) apklaustųjų išreiškė įsitikinimą, kad imigrantų tema žiniasklaidoje nušviečiama objektyviai, prieš septynerius metus tuo buvo įsitikinę daugiau gyventojų (58 proc.).

„Informacijos apie imigrantus daugėja ir ji įvairėja, atitinkamai gyventojų nuomonė, vertinant ją, tampa vis labiau įvairialypė. Pastebime, kad dalis auditorijos naujienas apie kitataučius priima kaip grėsmę, nevengiama ir neapykantos kalbos. 

Neatmestina, kad šie žmonės bet kokį žiniasklaidos kalbėjimą apie imigrantus vertina kaip pernelyg teigiamą, kadangi jis nesutampa su jų asmenine nuomone“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Kita vertus M. Jurkutė pastebi, kad ir pati žiniasklaida vaidina itin didelį vaidmenį formuojant visuomenės nuostatas imigrantų atžvilgiu. 

„Tai, kad didelė dalis gyventojų tiki žiniasklaidos objektyvumu, tik patvirtina jos įtaką, todėl labai svarbu, jog informacija šia tema būtų kuo išsamesnė, nepamirštant išdėstyti ir pačių imigrantų pozicijos“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Kontekstas keičiasi priklausomai nuo imigrantų grupių

Žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ vadovės Jūratės Stankuvienės manymu, informacijos apie imigrantus turinio vertinimas dažnai priklauso nuo to, apie kurią kitataučių grupę yra kalbama.

„Pavyzdžiui, temos apie ukrainiečių, jų vaikų integraciją paprastai priimamos teigiamai arba neutraliai, bet kai kalbama apie pabėgelius iš Baltarusijos, kontekstas keičiasi, čia atsiranda tokios sąvokos kaip „propaganda“, „provokacija“. 

Panašios nuostatos matomos kalbant ir apie vadinamųjų darbo imigrantų, paprastai atvykusių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių, problemas“, – pastebi ekspertė.

J. Stankuvienė daro prielaidą, kad taip yra dėl to, jog publikacijose, pavyzdžiui, apie prastas vairuotojais dirbančių imigrantų darbo sąlygas, keblumus ieškant būsto nuomai ir pan. dalis auditorijos įžvelgia, jog labiau rūpinamasi imigrantų bėdomis, o vietinių žmonių problemos esą pamirštamos.

„Būtent toks subjektyvus vertinimas, esą imigrantai yra labiau girdimi, gali sudaryti vaizdą, kad apie juos rašoma pernelyg teigiamai. Nors iš esmės taip nėra, kadangi kalbama apie rimtas problemas ir kliūtis, o žiniasklaida tiesiog nagrinėja tai, kas auditorijai gali pasirodyti įdomu“, – mano „Mediaskopo“ vadovė.

Jos teigimu, didelę įtaką žiniasklaidos turinio vertinimui daro ir joje cituojamų politikų, įvairių visuomenės veikėjų retorika, kuri neretai imigrantus piešia grėsmės fone.

„Čia labai svarbus yra žiniasklaidos gebėjimas likti objektyvia, išsamiai ir tiksliai nušviesti temas, susijusias su imigracija. Tai yra būtina ne tik tam, kad visuomenė būtų tinkamai informuota, bet ir tam, kad būtų ugdoma tolerancija, empatija ir kritinis mąstymas. 

Tinkamai pateikta informacija leidžia auditorijai suprasti tiek socialinius, tiek ekonominius migracijos aspektus, įskaitant ir priežastis, skatinančias žmones palikti savo šalis, ir iššūkius, su kuriais susiduria priimančios valstybės“, – pažymi J. Stankuvienė

Komenduodama, kodėl daug gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, J. Stankuvienė nurodė atsargumą: „Spėčiau, kad dalis žmonių tiesiog neatskleidžia savo nuostatų kitataučių atžvilgiu, nes nenori pasirodyti pernelyg kategoriški, daliai išties sunku susigaudyti vis didėjančiame informacijos šia tema sraute“.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų liepos 19–29 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.