Didžiausią biudžetą EP rinkimams šiemet skyrė „valstiečiai“: jų sąskaitoje – daugiau nei 400 tūkst. eurų

Didžiausia rinkiminė piniginė – „valstiečių“ – jų biudžete – 406 940 eurų, rodo VRK duomenys. Didžiąją dalį – 380 tūkst. eurų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) biudžeto rinkimams sudaro pačios partijos lėšos, taip pat dar 26,94 tūkst. eurų partijai suaukojo fiziniai asmenys, o 17 990 eurų partijai skyrė jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Su didesnėmis nei 100 tūkst. eurų sumomis į EP rinkimus kandidatuoja dar trys partijos. Viena jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kurios sąskaitoje – daugiau nei 275 tūkst. eurų, taip pat konservatoriai su 185,5 tūkst. eurų,

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, EP rinkimams surinkę daugiau nei 162 tūkst. eurų bei „Liberalų sąjūdis“, kurių rinkiminiame biudžete – daugiau nei 106 tūkst. eurų.

Absoliučiai didžioji LLRA-KŠS rinkiminio biudžeto dalis – 275 010 eurų – partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai, dar nurodoma, kad partija iš fizinių asmenų gavo 56,50 euro vertės nepiniginių aukų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) EP rinkimams didžiąja dalimi taip pat skiria partijos lėšas – ši suma sudaro 180 tūkst. eurų. Dar 5 549,24 euro partijai suaukojo fiziniai asmenys.

Daugiau nei 162 tūkst. eurų EP rinkimams skiria Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, iš kurių – 105 tūkst. eurų partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai, likusius 57 429 eurus politinei jėgai suaukojo fiziniai asmenys.

Virš 100 tūkst. eurų EP rinkimams skyrė ir liberalai. VRK duomenimis, partijos rinkimų biudžete – 106 875,55 euro, iš kurių 80 tūkst. eurų – valstybės biudžeto asignavimai, 3182,55 euro partijos lėšos bei 23 693 eurai fizinių asmenų aukų.

Kitų partijų biudžete – penkiaženklės sumos. Nurodoma, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) europarlamento rinkimams surinko beveik 99 tūkst. eurų, iš kurių – 80 tūkst. eurų partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai, kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų partijai skyrė fiziniai asmenys, dar per 4,5 tūkst. eurų rinkimams skirta partijos vidinių lėšų.

Labai panašiomis finansinėmis galimybėmis šių metų EP rinkimuose gali pasigirti ir Laisvės partija – jie rinkimams skiria daugiau nei 98,1 tūkst. eurų, iš kurių – 33 tūkst. eurų partijos lėšų, 1,5 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų dalis bei daugiau nei 63 tūkst. eurų fizinių asmenų aukų.

Nuo „laisviečių“ finansine išraiška neatsilieka ir „Nacionalinis susivienijimas“ – jų rinkimų biudžete – beveik nei 91 tūkst. eurų, iš kurių 67 tūkst. eurų partijos lėšų, likusi dalis – kiek daugiau nei 23,7 tūkst. eurų – surinkta iš aukų.

Iš karto po jų pagal rinkimų biudžeto dydį rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su kiek didesniu nei 84,5 tūkst. eurų biudžetu, kurį didžiąja dalimi sudaro 84 tūkst. eurų politinės partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai, dar 553,99 euro partijai skyrė fiziniai asmenys.

Tuo metu Lietuvos regionų partija EP rinkimuose dalyvauja su šiek tiek daugiau nei 81,1 tūkst. eurų, iš kurių – 70 tūkst. eurų partijos lėšų, dar 11 156 eurai surinkti iš fizinių asmenų.

7 partijos skyrė mažiau nei 50 tūkst. eurų

Visgi ne visi šiems EP rinkimams buvo linkę išlaidauti. Kai kurios politinės jėgos, pavyzdžiui, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, EP rinkimams skyrė kiek daugiau nei 46 tūkst. eurų. Regionų partija – viena iš kelių kandidačių, kurioje didesnę dalį rinkiminio biudžeto – kiek daugiau nei 44 tūkst. eurų – sudaro fizinių asmenų aukos. Tuo metu pati partija EP rinkimams skyrė per 2,3 tūkst. eurų vidinių lėšų.

„Laisvės ir teisingumo“ rinkiminėje sąskaitoje –  20 tūkst. eurų, visa ši suma – partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai.

Darbo partijos biudžete EP rinkimams numatyta kiek mažesnė dalis – truputį virš 17,2 tūkst. eurų, iš kurių 15 tūkst. eurų skirta valstybės asignavimo lėšų, likusi 2 234,7 euro dalis suaukota fizinių asmenų.

Lietuvos žaliųjų partija EP rinkimams skiria tik vidines lėšas – 13 225 eurus, o Krikščionių sąjungos rinkiminėje sąskaitoje – daugiau nei 13,1 tūkst. eurų, iš kurių 11,8 tūkst. eurų suaukota fizinių asmenų, taip pat 1 102,80 euro rinkimams skyrė pati partija, o dar 198 eurais politinę jėgą parėmė fiziniai asmenys.

Mažiausias EP rinkimų biudžetas – Žemaičių partijos. Jie į rinkimų kovą stoja su beveik 2,5 tūkst. eurų. Iš šios sumos 2 384,31 euro suaukojo fiziniai asmenys, dalis, kaip nurodoma, suteikta nepinigine išraiška. Pati partija EP rinkimams skyrė 100 eurų.

ELTA primena, kad šiemet į EP kandidatų sąrašus Lietuvoje kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Iš viso rinkimuose į EP teisę balsuoti turi 2 386 422 rinkėjai. Į rinkėjų sąrašą yra įtraukti rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje.

Palyginti su 2019 metų rinkimais į EP, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 4,2 proc. tai yra 104 120 rinkėjų.