Frakcijos pas Seimo pirmininkę derins referendumo dėl dvigubos pilietybės formuluotę

 Seimo frakcijos pas parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen trečiadienį derins referendumo dėl dvigubos pilietybės formuluotę.

„Mes diskutavome darbo grupėje, bet turime su frakcijomis aptarti, kuriuo keliu einame, koks bus teisinis mechanizmas, kokia formuluotė. Buvo išsiųstas visoms frakcijoms prašymas teikti siūlymus ir jų aptarti susirinksime pas Seimo pirmininkę“, – BNS sakė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo įteisinti dvigubą pilietybę Konstitucijos išbraukiant jos ribojimus ir perkeliant į atskirą konstitucinį įstatymą, toks variantas apsvarstytas ir darbo grupės posėdžiuose.

Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. 

D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.

Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Seimo ir PLB komisija savo priimtoje rezoliucijoje taip pat siūlo būsimame konstitucinio įstatymo projekte nurodyti tik tas valstybes, kurių pilietybę įgijus Lietuvos pilietybė nėra išsaugojama.

Pasak D. Asanavičiūtės, formuluotę dėl Konstitucijos pataisos ir kitus reikalingus teisės aktus planuojama parengti iki kovo 9 dienos, o Seimas pavasario sesijoje, gegužės mėnesį, turėtų priimti nutarimą dėl referendumo surengimo.

Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder