Kalaitę nušovęs Akmenės rajono gyventojas nubaustas areštu, jo vykdymas atidėtas

Vyras teisme kaltę pripažino ir teigė, kad savo gyvūną nušovė labai humaniškai, paleisdamas šūvį į galvą, pranešė Šiaulių apygardos teismas.

Šiaulių apygardos teismo ketvirtadienį paskelbtu nuosprendžiu Akmenės rajone gyvenantis A. N. pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nelegaliai laikyto šaunamojo ginklo bei šaudmenų.

Teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas šių metų sausio 8 dieną Akmenės rajone esančiame Kivylių kaime – savo namo kieme, ūkiniame pastate, žiauriai elgdamasis su gyvūnu, iš legaliai laikomo lygiavamzdžio šautuvo „Acciaco Vichers“ 74 metų namo šeimininkas tyčia du kartus iššovė į savo mišrūno šuns galvą. Nuo patirtų sužalojimų keturkojis nugaišo įvykio vietoje.

Nustatyta ir tai, kad A. N. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis – savo namuose laikė lygiavamzdį šautuvą ir 82 šaudmenis.   

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Anksčiau neteistas A. N. teisme visiškai pripažino savo kaltę. Teigė, kad prieš šį įvykį jam priklausantis gyvūnas – mišrūno kalė vardu Ara buvo pririšta, nes buvo su vaikais. Per šalčius įsileido ją į kambarį, o ryte norėjo vėl pririšti, bet ji nesileido ir pabėgo į kaimą. Anot vyroi, kaime palaida kalė lakstė 3 dienas ir žmonės jam dėl to pradėjo skųstis.

Kaltinamasis pasakojo, kad vieną dieną per pietus išgirdo garsiai lojant šuniuką ir išėjęs į lauką pamatė Arą, kieme parsitempusią avį ir pešančią kailį, tačiau šuo tada ir vėl pabėgo.

Pasak kaltinamojo, ši kalė jau buvo sena ir, negalėdamas jos sugauti, nusprendė, kad reikia ją nušauti. Vyras teigė sulaukęs momento, kol ji įbėgo į ūkinį pastatą, ir tada jo legaliai laikomu, savigynai išduotu lygiavamzdžiu šautuvu dviem šūviais nušovė Arą. A. N. tvirtino, kad šį ginklą turėjo jau seniai, legaliai įgijęs nuo Nepriklausomybės pradžios. Iš pradžių ginklą laikė seife, o kai persikėlė gyventi į dabartinę gyvenamąją vietą, tai seifo neturėjo ir ginklą laikė tarp drabužių.

Vyras teismui tvirtino, kad šautuvą buvo gerai paslėpęs ir niekas apie jo laikymo vietą nežinojo, pripažino suprantantis, kad pagal įstatymą toks šuns nužudymas yra nepriimtinas, bet, jo nuomone, jeigu kviestų, kad šunį sugautų, paskui leistų vaistus nunuodyti ar atiduotų į prieglaudą, jam atrodo, dar labiau nepriimtina.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl nelegaliai laikyto perdaryto šautuvo bei šovinių. Pasak jo, tam perdirbtam šautuvui reikėjo šovinių ir juos gavo nusipirkdamas dar sovietų laikais Jonavos turguje iš nepažįstamo žmogaus.

Bylos duomenimis, šautuvas buvo perdirbtas iš orinio, lygiavamzdis ir reikėjo šaudyti iš arti, norint juo pataikyti. A. N. tvirtino auginantis avis, kurios ganosi palaidame plote, todėl, negalėdamas jų sugauti, šį šautuvą (jo skleidžiamas garsas buvo nedidelis, naudojo pašauti), kai avys prieidavo prie padėtų grūdų, ir po to iš karto jas papjaudavo. Kaltinamasis teismui tvirtino, kad ginklas buvo kaip ir jo darbo įrankis ir yra labai reikalingas. A. N. tikino prašęs leidimo mažo kalibro ginklui įsigyti, bet niekas jo neduoda, nes turi būti medžiotojas. 

Bylą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad A. N. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje pateikta medžiaga, pats kaltinamasis pripažino savo kaltę, atskleidė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų – šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas įvertino ir tai, kad byloje nenustatyta nė vienos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis yra senatvės pensininkas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, teismo sprendimu, nelegaliai įgytas ir laikytas savadarbis ginklas, šaudmenys bei ginklas, kuriuo buvo nušautas gyvūnas, bus konfiskuoti. 

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.