Keleivių autobusais vežėjai siūlo mažinti dyzelino akcizą vietos maršrutais

„Kalbant apie vietinį susisiekimą – per akcizo prizmę būtų galima sumažinti sąnaudas. Sutartys su savivaldybėmis yra įvairios. (Kainų – BNS) Indeksavimo mechanizmas yra inertiškas, kartą per metus ir per pusę metų (keičiamos kainos – BNS)“, – konservatorių frakcijos posėdyje ketvirtadienį sakė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Vėliau jis BNS patikslino, kad asociacija dar neturi konkretaus pasiūlymo, kiek ji norėtų sumažinti akcizą.

„Mes vakar tiktai pradėjome gvildenti (šį klausimą – BNS), tai reikėtų skaičiuoti. Mes dabar dar negalime pasakyti, bet yra galimybė suskaičiuoti ir tą mes padarysime“, – kalbėjo G. Nakutis.

Jis pabrėžė dabar negalintis pateikti net apytikslių skaičių bei pridūrė, kad vietinis viešasis transportas suvartoja milijonus litrų dyzelino per mėnesį.

„Bijau pasakyti (tikslų skaičių – BNS), nes viešasis transportas per visą Lietuvą sunaudoja daug degalų – milijonai litrų per mėnesį. Aš nenoriu spekuliuoti dabar skaičiais“, – aiškino asociacijos vadovas.

Keleivių vežimo autobusais bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad dviem mėnesiams 50 proc. sumažinus traukinių bilietų kainas keleivių srautai kai kuriais autobusų maršrutais sumažėjo iki 26 procentų.

„Kaunas–Vilnius kryptyje turime 10 dienų analizę – mūsų (keleivių – BNS) srautas nukrito 26 proc., Kaunas–Marijampolė nukrito 18 proc. Ateina pavasaris ir mes turėtume tais srautais turėti kylančią kreivę, tai mes turime krentančią kreivę“, – frakcijos posėdyje aiškino bendrovės vadovas.

„Kai turime tinklą (maršrutų – BNS), tos geresnės, pelningos linijos išlaiko tas, kurios nepelningos. Tokios linijos kaip Vilnius–Klaipėda išlaiko linijas iki Lazdijų, Rokiškio, Biržų, kurios yra nuostolingos. Su traukiniais konkuruojame ten, kur yra didžiausi srautai. Mums praktiškai per visas pelningas linijas kerta ir mums tai tampa išgyvenimo klausimas viso tinklo“, – pridūrė jis.

L. Skardžiuko teigimu, bilietų kainas reikėtų didinti apie 15 proc., kad būtų kompensuoti išaugę kaštai, tačiau tokiu atveju būtų prarasta dar daugiau keleivių.

„Kuras pabrango 30 proc. Kuro dedamoji visų kaštų eilutėje, priklausomai nuo autobuso, svyruoja nuo 23 iki 30 proc. Jei vertintume tik kuro sąnaudas bendroje kaštų eilutėje, kuro įtaka yra apie 15 proc. Tai mes turėtume apie 15 proc. padidinti kainas, bet ką reiškia padidinti kainas, kai šalia traukinys yra (su – BNS) sumažinta kaina 50 proc.“, – aiškino „Kautros“ vadovas.  

Jis pabrėžė, kad tikėtasi keleivių srautų padidėjimo daliai jų atsisakius  naudotis asmeniniais automobiliais, tačiau tai neįvyko.

„Mes tikėjomės, kad galbūt 10 proc. išaugs keleivių srautas ir mums kompensuos bendruosius kaštus. Bet vietoj to išaugimo, kurio mes tikėjomės nedidindami kainų, mūsų srautai sumažėjo“, – aiškino L. Skardžiukas.

Seimo narys Raimondas Kuodis atkreipė dėmesį, kad „Kautros“ vadovo skaičiavimai klaidingi.

„Kas nors brangsta 30 proc. sudarydamas savikainoje 20 proc., reikia sudauginti 0,2 su 0,3 ir gausime 0,06, kas yra 6 proc. – jokie ne 15 proc.“, – teigė R. Kuodis.

Jis pabrėžė, kad svarstant galimas kompensacijas būtina tiksliai apskaičiuoti padidėjusius kaštus.

„Čia elementari aritmetika. Kai mes bandysime skaičiuoti, (...) mes turime žinoti, kiek objektyviai reikia mesti (lėšų – BNS). Jeigu tu mesi trigubai didesnį negu reikia, tai rent-seeking'as (rentos siekimas – BNS) turės savo gražią pergalę“, – pabrėžė R. Kuodis.

G. Nakutis vėliau sakė, kad Seimo nario pastaba buvo teisinga. Jis bandė paaiškinti, kad bilietų kainas reikėtų didinti daugiau nei išaugo kaštai norint, kad bendrovės pajamos liktų stabilios bilietų kainoms pakilus ir sumažėjus keleivių srautui. 

„Tu padidini 10 proc. (bilietų kainas – BNS), bet pajamų tu tiek pat negauni, nes keleivių negauni tiek pat“, – aiškino jis.

Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, Lietuvos keleivių vežimo asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama subsidijuoti keliones autobusais bei jas atpiginti tiek pat, kiek ir traukinių.

Ministras Juras Taminskas ketvirtadienį susitiko su keleivių vežėjais – anot jo, vežėjai pateiks papildomą informaciją, kuri leis objektyviau įvertinti situaciją ir galimą sprendimų poveikį, o diskusijos bus tęsiamos.