Klerkai vis labiau įjunksta į mūsų pinigus

Audito komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė parlamentarams pristatė susumuotus beveik 100 asignavimų valdytojų pateiktus duomenis, kurie negali nešokiruoti. Aišku, negalima lyginti pernykščių metų su pandeminiais, bet vien jau lyginant su pernykščiais išlaidos atrodo labai jau keistai.

Pavyzdžiui, valstybinės įstaigos pernai reprezentacijai išleido 13,9 mln. eurų, kai užpernai - 9,6 mln. eurų, transportui - 117,9 mln. eurų (užpernai - 104,2 mln. eurų). Išlaidos kvalifikacijai tobulinti paaugo nuo 6,6 iki 7,1 mln. eurų, iš pašalies samdomiems ekspertams - nuo 9,3 iki 11,3 mln. eurų, komandiruotėms - nuo 24 iki 28,4 mln. eurų, algoms - nuo 1875,9 mln. iki 2120 mln. eurų. Iš jų išlaidos vadovų algos ūgtelėjo nuo 42,3 iki 45,4 mln. eurų.

Pernai reprezentacinėms išlaidoms daugiausiai atseikėjo Užsienio reikalų ministerija (4,25 mln. eurų), Krašto apsaugos ministerija (3,74 mln. eurų), Seimo kanceliarija (1,14 mln. eurų), Vidaus reikalų ministerija (985 tūkst. eurų). Akcentuojama, kad visos išlaidos labiausiai augo paskutinį metų ketvirtį - jei pinigai nebūtų buvę „įsisavinti", juos būtų tekę grąžinti.

Nors maitiname klerkus, pasirodo, jie nėra ekspertai, turbūt tik popieriukus nešioja arba elektroniniais paštais dokumentus siuntinėja. Pernai iš pašalies samdomiems ekspertams daugiausiai išlaido Energetikos ministerija - 517,9 tūkst. eurų.

Antroje vietoje - Nacionalinė teismų administracija (374,9 tūkst. eurų), trečioji - Finansų ministerija (158 tūkst. eurų).

Įdomu, kokius ekspertus dar samdosi LRT, kuri pernai turėjo beveik 64 mln. eurų biudžetą, o šiemet jis bus beveik 10 mln. eurų didesnis. Ekspertams ji atseikėjo beveik 125 tūkst. eurų.

Visos duomenis pateikusios institucijos pernai premijoms skyrė 46,4 mln. eurų arba maždaug 5 mln. eurų daugiau nei užpernai (iš jų 1,3 mln. eurų - vadovams).

Premijoms pernai daugiausiai išleido Krašto apsaugos ministerija (13,3 mln. eurų). Kitos institucijos gerokai atsilieka: Vidaus reikalų ministerija - 5 mln. eurų, Teisingumo ministerija - 3,86 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - 3,4 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija - 3 mln. eurų. O pagal apdovanotųjų premijomis skaičių pirmauja LRT - skyrė 1660 premijų.

Komandiruotėms pernai daugiausiai ištaškė Krašto apsaugos ministerija - beveik 13 mln. eurų. Kitos ministerijos smarkiai atsiliko: Užsienio reikalų ministerija - 2,9 mln. eurų, Vidaus reikalų ministerija - 2,2 mln. eurų ir t.t. O Štai prezidentūra išleido vos 562 tūkst. eurų.

Audito komiteto narys Artūras Skardžius po situacijos pristatymo konstatavo, kad visos institucijos išlaidas numatytoms reikmėms išnaudojo beveik 100 proc., o ypač jam užkliuvo, kad institucijos turi tūkstančius klerkų, tačiau vis tiek milijonus eurų išleidžia ekspertams.

Tačiau jo kolega Jurgis Razma kontrargumentavo, kad numatytos sumos niekas neviršijo, tad niekas jokių nei teisinių, nei moralinių nuostatų esą nepažeidė.

Komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė pritarė, kad viskas yra teisėta, tačiau suabejojo, ar etiška išleisti kone 100 proc. numatytų asignavimų, kai diskutuojama, kokius mokesčius padidinti, kad būtų surenkama daugiau lėšų gynybai.

Anot jos, visų pirma, didelių abejonių kelia išlaidos komandiruotėms, į kurias per pandemiją buvo mažiau vykstama ir tarptautiniai renginiai vykdavo nuotoliniu būdu.

R.Budbergytė sako, kad ir dabar galima komandiruotes keisti į dalyvavimą renginiuose nuotoliniu būdu, bei neabejoja, kad dauguma klerkų vyksta turistauti, o ne parvežti rezultatų ar įgyti kompetencijos. Jai kelia abejonių ir premijoms išleisti pinigai.

Anot parlamentarės, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklą pastaruoju metu lydi tik skandalai, tačiau premijos kažkodėl dalinamos. Todėl pasigenda numatytų kriterijų, už ką priklauso paskatinimai.